Inkstų ligos

Inkstų ligos

2015 Sau 01
 Inkstų ligos šiais laikais vyrus ir moteris kamuoja taip pat dažnai, kaip ir lytinių organų.

Ir visi šie negalavimai pasireiškia dėl vienos priežasties - infekcijos.

Apie inkstų veiklą
Inkstai yra patys svarbiausi šlapimo sistemos organai, išsidėstę palei abu stuburo šonus, po diafragma. Kiekvienas iš šių sudėtingų organų yra maždaug žmogaus kumščio dydžio.

Inkstus su šlapimo pūsle jungia raumeniniai latakėliai, vadinami “geldele” ir “šlapimtakiu”. Paskutinis šlapimo sistemos skyrius yra uretra, kuri jungiasi su šlapimo pūsle.

Inkstų funkcinis vienetas anatomiškai vadinamas nefronu. Jame gaminasi pirminis šlapimas. Šis skystis patenka tam tikromis nefrono dalimis, kurios susijungia su inkstų kraujagyslėmis. Taip vyksta mikroelementų - natrio, kalio, kalcio ir gliukozės apykaita pirminiame šlapime ir kraujyje.

Šiame etape baigiasi vadinamojo antrinio šlapimo gamyba. Vėliau jis kaupiasi tam tikrose ertmėse, kurios vadinamos taurelėmis. Normaliame inkste yra 3 taurelių grupės: viršutinės, vidurinės ir apatinės. Iš jų šlapimas patenka į geldelę - kriaušės pavidalo raumeninį maišelį, kurio siaurasis galas susijungia su šlapimtakiu.

Inkstai atlieka ir kitą labai svarbią funkciją - endokrininę, arba hormoninę, kuri reguliuoja kraujagyslių spaudimą ir turi įtakos daugeliui organizme vykstančių apykaitos procesų. Štai kodėl kiekviena inkstuose vykstanti patologija gali pakenkti visam organizmui. 
 
Pagrindinė priežastis - infekcija
Yra daugybė inkstų ligų. Visos jos suskirstytos į keletą grupių: uždegiminės, akmenligės, vystymosi anomalijos, nauji dariniai ir kt. Tačiau kai kurie medikai mano, kad dauguma jų išsivysto dėl infekcijos.

Nustatyta, kad dažniausiai tos pačios ligos forma serga ir ligonių tėvai. 
 
Kaip infekcija patenka į inkstus? 
Dažniausiai - aukštyneigiu keliu, t.y. infekcija patenka į uretrą, iš jos šlapimtakiu - į inkstą.
Bet kartais infekcija į inkstą patenka su krauju iš infekuotos organizmo dalies - viršutinių kvėpavimo takų, skrandžio ir žarnyno, lytinės sistemos: ligos sukėlėjai prasiskverbia į inkstų kraujagyslių sistemą ir sukelia uždegiminį procesą. Taip atsitinka tuomet, kai susilpnėja imunitetas.

Kokie mikrobai yra patys pavojingiausi? 
Pačia pavojingiausia laikoma mikrobinė flora, sukelianti vidinę ląstelių infekciją: chlamidijos, mikoplazmos, ureaplazmos, trichomonos bei gonokokai.
Patekę ant cilindrinio nefrono paviršiaus, infekcijos sukėlėjai pradeda žaloti jo ląsteles ir sukelia uždegiminę reakciją. O į šią vietą “atskubėję” ligų nesukeliantys mikrobai dar labiau sustiprina uždegiminį procesą.
Todėl, darant šlapimo analizę, randama daug stafilokokų, streptokokų ir žarnyno lazdelių.

Ligos simptomai priklauso nuo uždegiminio proceso lokalizacijos ir intensyvumo.

Jeigu pažeidžiamas inkstų audinys, diagnozuojama labai rimta liga - glomerulonefritas.

Jeigu uždegiminis procesas pažeidžia taurelių ir geldelės gleivines, išsivysto pielonefritas.

Dažniausiai inkstų uždegimas paliečia visas anatomines organizmo dalis.

Inkstuose vykstantį uždegiminį-infekcinį procesą numalšinti labai sunku, nes tai ne tik inkstų, bet viso organizmo liga. Todėl gydant inkstų ligas, būtina gydyti visą organizmą, antraip, gydymo rezultatai nedžiugins. 

Simptomai ir diagnostika
Svarbiausi inkstų ligų simptomai - skausmas inkstų srityje, tinimai, šaltkrėtis, nuolat per 37°C pakilusi kūno temperatūra.

Neretai dėl inkstų ligų kamuoja dažni cistitai, anginos, bronchitai, prostatitai, adneksitai. Tai patvirtina teiginį, kad inkstų ligos išplinta po visą organizmą. 

Kaip diagnozuojamos inkstų ligos? 
Deja, net naudojant šiuolaikinę aparatūrą ne visuomet pavyksta nustatyti tikslią diagnozę. Labai svarbią reikšmę šių ligų išsivystymui turi paveldėjimas, todėl pirmiausiai gydytojas pasidomi būtent juo.

Daug informacijos suteikia rentgenas, ultragarsas, išplėstinė šlapimo analizė, izotopiniai tyrimo metodai, inkstų angiografija (kraujagyslių ištyrimas).
Ypač sudėtinga diagnozuoti vidinę infekciją. 
 
Nustačius tikslią diagnozę, skiriamas gydymas.
 
Pirmiausia stengiamasi sustiprinti ligonio imuninę sistemą: skiriama detoksikuojamoji terapija ir mikrobus naikinantys bei inkstų funkcijas stiprinantys vaistai.

Jokiu būdu negalima šiais vaistais gydytis savarankiškai, nes neteisingai gydoma liga gali įgauti lėtinę formą. Kruopščiai pildant patyrusio specialisto nurodymus dažniausiai pavyksta visiškai nugalėti inkstų ligas.