Infarktas dažnai nepraneša apie vizitą...

Infarktas dažnai nepraneša apie vizitą...

2004 Bal 25
“Jūs patyrėte infarktą” - sako gydytojas, nepakeldamas akių nuo ilgos EKG juostelės. Išgirdęs šiuos žodžius, 45-erių metų vyriškis labai sutrinka. Ar gali būti, kad jis, visiškai sveikas ir ramus žmogus, kurio, regis, niekada nekamavo jokie skausmai, juolab širdies srityje... patyrė infarktą? Nejaugi nuo šiol jis turės apsvarstyti kiekvieną savo veiksmą, riboti fizinį krūvį, vengti emocijų ir nuolat galvoti apie savo nesveiką širdį?

Jokiais simptomais nepasireiškiantis infarktas sudaro maždaug 10-15 proc. visų patiriamų infarktų skaičiaus. Tai turi įsidėmėti ir pacientai, ir gydytojai. Regis, žmogus normaliai jaučiasi, gali dirbti fizinį darbą, jo nekamuoja krūtinės skausmai, padažnėjęs širdies plakimas ir kiti besivystančio infarkto simptomai, bet elektrokardiograma užfiksuoja patologinį “dantelį” Q. Šią diagnozę patvirtina ir specialių fermentų padaugėjimas kraujyje.

Kas atsitiko? Pavyzdžiui, patologinė plokštelė užkemša vieną iš koronarinių kraujagyslių, todėl širdies raumenyje susiformuoja nekrozės zona, o informacijos sistema į tai nereaguoja, nes nėra tobula. Galbūt į galvos smegenis ir patenka signalai apie įvykusią mikrokatastrofą, bet atsakomasis signalas, pasireiškiantis skausmu, yra per daug silpnas. Tai būdingiau vyro organizmui.

Diagnozuoti nebylųjį infarktą jam jau išsivysčius gana sunku, todėl labai svarbūs anksčiau atliktų tyrimų rezultatai, kurie padeda kardiologui laiku pastebėti didėjančią grėsmę ir užkirsti infarktui kelią ar bent sušvelninti jo smūgį.

Gimęs kūdikis pirmiausia pasveriamas, pamatuojamas jo ūgis. O elektrokardiograma daroma tik pediatrui įtarus esant širdies ydą ar kitokią rimtą patologiją. Bet klastingoji plokštelė, užkemšanti kraujagyslę ir sukelianti infarktą, gali atsirasti dar kūdikiui negimus! Tėvams ir gydytojui būtų labai naudinga kuo anksčiau apie ją sužinoti. Be abejo, visiems naujagimiams padaryti elektrokardiogramas kol kas neįmanoma, bet per visą vaiko ikimokyklinį ir mokyklinį amžių, studijų metus, tikrai derėtų atlikti šį tyrimą, kad terapeutas, matydamas jo rezultatus, padėtų išvengti nelaimės.

Diagnostikos metodai

Patyrus nebylųjį infarktą nereikia liguistai krimstis, bet būtina sužinoti, kodėl jis išsivystė ir kaip pašalinti jo priežastį. Pakartotinai išsivystęs infarktas gali baigtis mirtimi.

Pirmasis tyrimo etapas labai paprastas: anksčiau po tam tikro pritūpimų skaičiaus būdavo daroma elektrokardiograma, o dabar atliekama veloergometrija, pateikianti informaciją apie širdžiai tenkamą krūvį.

Po to daroma koronarografija, parodanti, kuri koronarinės arterijos dalis “kalta” dėl išsivysčiusio infarkto.
Dar vienas naujas tyrimo metodas - izotopais. Atliekant šį tyrimą, kompiuteryje pasirodo įvairiaspalvis vaizdas, parodantis sveikus audinius ir prie kraujagyslių prisitvirtinusias plokšteles.

Koronarografinė ir izotopinė diagnostika padeda kardiologui pamatyti visą širdies kraujagyslių sistemą ir laiku pašalinti nebyliojo infarkto priežastis.

Kad gyventume ilgai ir laimingai

Kraujotakos sutrikimai nustatomi atliekant doplerografiją. Tai svarbiausias tyrimas gresiant infarktui arba jam jau išsivysčius.

Atlikęs visus būtinus tyrimus, gydytojas nusprendžia, kaip reikia gydyti ligonį: atlikti šuntavimo operaciją, išplėsti kraujagyslę ar pašalinti kraujotaką sutrikdžiusį trombą. Po tokio gydymo ligoniai gali daugelį metų visiškai normaliai gyventi.

Manoma, kad moterys labiau rūpinasi savo ir artimųjų sveikata negu vyrai. Todėl joms labai svarbu žinoti, kad vyrams didžiausias pavojus gresia 40-60 gyvenimo metais. Būtent šiuo jų gyvenimo periodu gali išsivystyti ir nebylusis infarktas. Galbūt moteriai pavyks įkalbėti savo mylimą vyrą, kad jis kreiptųsi į kardiologą ir kruopščiai pildytų jo nurodymus. O vėliau likimas jai atlygins ilgu ir laimingu gyvenimu drauge su juo.

Rūpinkitės širdimi

* Dažniausiai širdis pradeda “šlubuoti” žiemą, kai stinga saulės šviesos, dažnai kinta orai, maiste trūksta vitaminų, neretai kamuoja infekcinės ligos.

* Nuo širdies ir kraujagyslių ligų vis dar miršta daugiausiai žmonių.

* Širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi skatina rūkymas, alkoholizmas, padidėjęs arterinis spaudimas, antsvoris ir didelis cholesterolio kiekis kraujyje.

Daugelis žmonių jau suvokia, kokią žalą daro rūkymas, ir įstengia jo atsisakyti. Be to, žmonės vis labiau domisi savo arteriniu spaudimu. Tačiau kardiologai kaip ir anksčiau nerimauja, kad žmonės, net ir patyrę infarktą, nesupranta, kaip jiems kenkia antsvoris, ir nesistengia jo sumažinti. O jie tikrai galėtų tai padaryti mažiau valgydami riebios mėsos, miltinių patiekalų, saldumynų, gerdami mažiau alkoholio ir daugiau judėdami. Norint apsaugoti širdį, reikia pasitelkti valią.