Hemoglobinas – gyvybiškai svarbus kraujo elementas

Hemoglobinas – gyvybiškai svarbus kraujo elementas

2010 Bal 12
Hemoglobino trūkumas kraujyje gali pasireikšti dėl gausių kraujavimų (susižeidus, gimdant), kirmėlinių ligų ir kitokių sveikatos problemų. Hemoglobino reikšmė organizmui tebetyrinėjama iki šiol.

 

 

 

 

 

Kas yra hemoglobinas

Žmogaus kraujas sudarytas iš skystosios dalies (plazmos) ir ląstelių. Visos kraujo ląstelės skirstomos į raudonuosius (eritrocitus) ir baltuosius (leukocitus) kraujo kūnelius. Tų kūnelių funkcijos labai nevienodos. Svarbiausia leukocitų funkcija - saugoti organizmą nuo pavojingų aplinkos veiksnių (imunitetas), o eritrocitų - aprūpinti ląsteles deguonimi, gyvybiškai būtinu organizmo audiniams.
Kaip eritrocitai gabena deguonį į audinius? Tam yra specialus pigmentas - geležies turintis baltymas hemoglobinas. Jo struktūroje yra geležies jonų, ir būtent deguonies junginiai su geležimi nudažo kraują raudona spalva. Tekėdama arterijomis per plaučius, geležis paima deguonį ir išnešioja jį po pačias atokiausias kūno kerteles, kuriose hemoglobinas jį atiduoda, kartu dalinai pasiimdamas angliarūgštę, kurią atgal venomis gabena į plaučius grįždamas pasiimti naujos deguonies porcijos.

Jei hemoglobino trūksta

Normalu, jeigu vyro kraujyje yra 130-170 g/l hemoglobino, o moters - 120-150 g/l. Jeigu jo yra mažiau, visi organai ir audiniai kenčia dėl deguonies trūkumo. Tokia būsena vadinama anemija dėl geležies trūkumo, arba mažakraujyste. Ji pasireiškia silpnumu, galvos svaigimu, padažnėjusiu širdies plakimu, dusuliu, alpimais, galvos skausmais, mieguistumu. Dėl geležies trūkumo sukeltos anemijos gali išsausėti oda, suskirsti lūpos, slinkti plaukai, lūžinėti nagai, gali pakisti skonio ir uoslės pojūčiai, staiga pasireikšti raumenų silpnumas ir šlapimo nelaikymas (dėl šlapimo pūslės raumenų susilpnėjimo).

Kodėl išsivysto geležies trūkumo anemija

Anemija dėl geležies trūkumo gali išsivystyti dažnai arba gausiai kraujuojant. Pavyzdžiui, moterims ji galima po gimdymo, dėl gausaus kraujavimo iš gimdos, susijusio su hormoniniais persitvarkymais ankstyvoje jaunystėje arba klimakteriniu periodu. Tokio tipo anemija galima dėl neteisingos mitybos, pavyzdžiui, laikantis labai griežtos liesinamosios dietos. Didžioji dalis geležies organizme pasisavinama iš gyvulinės kilmės baltymų. O pavyzdžiui, iš obuolių, irgi nestokojančių geležies, ji beveik nepasisavinama. Tačiau obuolių vis tiek nereikėtų atsisakyti, nes jie turi vitaminų ir mineralų, kurie dalyvauja medžiagų apykaitoje ir pagerina geležies pasisavinimą iš kitų produktų.
Geležies trūkumo sukelta anemija gali išsivystyti ir dėl blogo jos pasisavinimo žarnyne. Tokia būklė galima esant lėtiniam storosios žarnos uždegimui (lėtinis enteritas) arba po šios žarnos dalies pašalinimo operacijos.

Kaip normalizuoti hemoglobino kiekį

Geležies kiekį galima padidinti vartojant gyvulinės kilmės baltymus: mėsą, žuvį, kiaušinius. Bet maitintis vien baltymais gana pavojinga, nes inkstams, šalinantiems iš organizmo baltymų irimo produktus, tektų pernelyg didelis krūvis. Todėl baltymus patartina valgyti kartu su angliavandeniais. Tik ne su lengvai pasisavinamais (saldumynais, pyragaičiais), bet su sudėtingaisiais, kurių yra vaisiuose bei daržovėse, nestokojančiose ir žarnyną valančios ląstelienos. Jeigu procesas labai įsisenėjęs, vien dietos gali nebeužtekti. Tokiu atveju, siekiant normalizuoti geležies ir hemoglobino kiekį, tenka vartoti gydytojo paskirtus vaistus (jie gali būti švirkščiami tiesiai į veną).

Žinoma paveldima hemolitinė anemija, kuri dėl tam tikros eritrocitų formos vadinama pjautuvine-ląsteline. Šios ligos priežastimi laikomi eritrocitų genetiniai pokyčiai, glaudžiai susieti su hemoglobinu. Hemoglobinas - gyvybiškai svarbus elementas, kurio tyrinėjimai tęsiami, siekiant surasti jo naujų savybių.