Patys lapai ir iš jų spaudžiamos sultys gydymo tikslais naudojami jau nuo Hipokrato ir Galeno laikų. Gyslotis efektyviai gydo žaizdas, uždegimines sąnarių, akių ir ausų ligas, stabdo įvairios kilmės kraujavimus, malšina skausmą, saugo nuo tinimų. Teigiama, kad jo sultys gelbsti net įgėlus gyvatei. Liaudies medicinos atstovai rekomenduoja jomis gydyti įvairias ligas: skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą, aterosklerozę, cholecistitą, lėtinį nefritą, neurasteniją ir t.t.

* Sergant ūminiu arba lėtiniu gastritu, 3 kartus per dieną, 20 minučių prieš valgį suvartojama po 2-3 valgomuosius šaukštus gysločio sulčių. Du mėnesius vartojama be pertraukų. Žiemą vietoje sulčių vartojamas lapų antpilas arba sulčių ir medaus mišinys (250 ml sulčių sumaišoma su 1 kg medaus, laikoma šaldytuve): vartojama po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, 30 minučių prieš valgį.

* Sergant bronchitu, norint palengvinti atsikosėjimą, 3-5 kartus per dieną suvartojama po 1 valgomąjį šaukštą sulčių.

* Sergant ateroskleroze, šviežias gysločių sultis sumaišoma lygiomis dalimis su medumi, 20 minučių pavirinama, atvėsinama ir vartojama po 2-3 valgomuosius šaukštus per dieną (laikoma vėsioje vietoje).

* 1 dalį gysločių sulčių sumaišoma su 10 dalių persikų aliejaus arba vazelino ir naudojama žaizdoms gydyti.