Įprastoje aplinkoje gripo virusas gali išgyventi iki 2 parų.

Svarbiausias infekcijos šaltinis - gripu sergantis žmogus. Jam čiaudint ar kosint į aplinką patenka tūkstančiai gyvybingų ligos sukėlėjų. Šie virusai beveik 2 valandas sklando ore, o po to nusėda ant įvairių paviršių (baldų, grindų). Su oru ir dulkėmis patekę į sveiko žmogaus kvėpavimo takus gripo virusai ima sparčiai daugintis, pažeidžia jų gleivinę. Dėl kvėpavimo takų gleivinės uždegimo sutrinka jos kraujotaka, pažeidžiamos smulkiųjų kraujagyslių sienelės. Todėl virusų gyvybinės veiklos produktai lengvai patenka į bendrą kraujotaką, apnuodija visą organizmą ir sukelia ligai būdingus simptomus. Gripo virusų toksinai ypač pažeidžia vegetacinę nervų sistemą, kuri reguliuoja kitas organizmo funkcijas, todėl suretėja širdies darbas, padidėja prakaitavimas, stimuliuojama bronchų sekreto gamyba ir pan.

Sergant gripu labai susilpnėja apsauginės žmogaus organizmo funkcijos ir gali išsivystyti rimtos komplikacijos, antrinės bakterinės infekcijos. Be to, persirgus gripu dažniausiai paūmėja įvairios lėtinės ligos. 

Dažniausiai pasitaikančios gripo komplikacijos - virusinės arba bakterinės kilmės plaučių uždegimas, prienosinių ančių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas. Retesnės, bet itin pavojingos komplikacijos - širdies raumens, smegenų uždegimas.

Kam pavojingiausias gripas

Gripas pavojingiausias mažiems vaikams. Naujagimį nuo virusų saugo įgimtas imunitetas. Bet maždaug nuo 8 gyvenimo mėnesio mažylis jį praranda, o savojo dar neįgyja, todėl iki 3-5 gyvenimo metų jo organizmas yra labai lengvai pažeidžiamas. Todėl gripo virusai mažyliams dar pavojingesni, nes jie greitai kinta, o įgyjamas imunitetas yra trumpalaikis. Vaikų darželiuose mažyliai gripu labai greitai užsikrečia vienas nuo kito.

Gripas labai pavojingas ir seniems žmonėms. Metams slenkant, žmogaus imunitetas vis silpnėja, todėl organizmas tampa lengviau pažeidžiamas gripo virusų. Be to, senyvo amžiaus žmonėms gripas neretai sukelia komplikacijas, pavyzdžiui, gyvybei pavojingą pneumoniją.

Tačiau nereikia užmiršti to, kad mirtinai pavojingos komplikacijos gali išsivystyti ir jauniems, stipriems žmonėms, neteisingai gydantis gripą. Komplikacijų pavojus gerokai padidėja jei ligonis nesilaiko rekomenduojamo lovos režimo arba ne visiškai pasveikęs eina į darbą. Po ūmaus ligos periodo, kuris trunka 3-7 dienas, ligonis visiškai pasveiksta tik per 7-10 dienų.

Kaip išvengti komplikacijų

Daugelis žmonių yra girdėję apie svarbiausias gripo profilaktikos priemones, todėl susirgę gripu vartoja efektyvius vaistus, tačiau nelabai nutuokia apie galimas ligos komplikacijas ir nežino, kaip jų išvengti.

Gripo sukeltos neurologinio pobūdžio komplikacijos priklauso nuo gripo viruso štamo. Jeigu virusas linkęs žaloti nervinius audinius, neurologams nestinga darbo nuo rudens iki pavasario, net jeigu nebūna didelių gripo protrūkių.

Gripas gali pažeisti ne tik centrinę nervų sistemą (meningitas arba encefalitas), bet ir periferinius nervus. Tokiais atvejais išsivysto poliradikuloneuritas, pasireiškiantis skausmu, silpnumu, rankos ar kojos tirpimu.
Norint išvengti neurologinių komplikacijų, reikia:
* Karščiuojant gulėti lovoje, o pagerėjus savijautai, neskubėti į darbą ir pabūti namie, kol visiškai išnyks gripo simptomai.
* Sergant gerti daug sulčių ir arbatų su medumi bei citrina.
* Pasireiškus galvos skausmui, pykinimui, nedelsiant kreiptis į gydytoją.
* Savarankiškai nevartoti vaistų nuo galvos skausmo, nes gydytojui bus sunkiau nustatyti diagnozę.
Širdies raumens uždegimas (miokarditas) dažniausiai pasireiškia jau praėjus gripo simptomams arba ligos pabaigoje. Miokardito sunkumas tiesiogiai nepriklauso nuo gripo eigos, nes širdies raumenį pažeidžia imunokompleksiniai junginiai, kurių gamybą paskatina virusų išskiriami toksinai. Uždegimas gali išplisti visame širdies raumenyje ir pažeisti net smulkiąsias širdies kraujagysles. Lengvesniu atveju išsivysto židininis miokarditas, pažeidžiantis nedidelį širdies raumens plotą (nuo kelių mm iki kelių cm).
Ligos simptomai priklauso nuo širdies raumens pažeidimo laipsnio ir uždegiminio proceso išplitimo dydžio. Esant virusinės kilmės miokarditui ligonis skundžiasi raumenų skausmais, karščiavimu, bendros savijautos pablogėjimu. Greta bendrų negalavimų vystosi ir specifiniai širdies veiklos pokyčiai: širdies išsiplėtimas, tachikardija ir širdies veiklos nepakankamumas, aritmija, kraujagyslių embolija. Jei miokarditas sparčiai progresuoja, ligonis gali net mirti. Todėl jei persirgus gripu pajuntami į miokardito panašūs simptomai, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Norint išvengti širdies kraujagyslių komplikacijų, reikia tinkamai gydyti gripą, ūmiu ligos periodu gulėti lovoje, neiti į lauką, kol visiškai nepasveikstama. Po sunkios ligos reikia stengtis nepervargti, vengti stresų, valgyti visavertį vitaminingą maistą. Pradėjus vartoti antibiotikus būtina išgerti visą jų kursą, net ir pagerėjus savijautai.