Dieta nuo apkūnumo ir hipertenzijos

Dieta nuo apkūnumo ir hipertenzijos

2007 Bal 15
          “Visą gyvenimą buvau gana liekna. Bet perkopusi 40-ųjų metų slenkstį pradėjau pamažu pilnėti ir per keletą metų priaugau nemažai antsvorio  

Negana to, padidėjo ir mano arterinis spaudimas. Gydytojas paskyrė man spaudimą mažinančių vaistų, bet pasakė, kad atsikračius perteklinių kilogramų, jų tikriausiai nebereikėtų.

Cheminių vaistų vartoti aš nemėgstu, todėl, pasidomėjusi liaudiškais gydymo būdais, pradėjau kasdien gausiai gerti vaistingųjų augalų (kukurūzų purkų, rugiagėlių žiedų, dirvinio asiūklio žolės, petražolių sėklų, šaltekšnio žievės ir kt.) antpilus, kurie mažina arterinį spaudimą ir padeda suliesėti.

Šie antpilai iš tikrųjų buvo efektyvūs. Bet kai juos nustojau vartoti, taip užkietėjo viduriai, kad išsituštinti nepadeda nei slyvos, nei sėlenos, nei rūgpienis su aliejumi. Jau kuris laikas tenka reguliariai daryti klizmas.

Patarkite, kaip man normalizuoti žarnyno veiklą ir ką daryti, kad vėl nepriaugčiau antsvorio ir nesusirgčiau hipertenzija?”

Augalai, kuriuos rekomenduojama vartoti norint suliesėti ir sumažinti arterinį spaudimą, dažniausiai stimuliuoja šlapimo skyrimąsi. Kai kurie iš jų laisvina vidurius ir mažina apetitą. Saikingai vartojami jų antpilai padeda pasiekti tikslą, nežalodami organizmo. Bet geriami ilgai ir gausiai, gali rimtai jam pakenkti.

Nuolatos geriant šlapimo skyrimąsi stimuliuojančius antpilus iš organizmo pasišalina daug kalio ir magnio, todėl gali pradėti šlubuoti širdis. Pripratinus žarnyną prie laisvinamųjų antpilų, jų atsisakius užkietėja viduriai. Ilgainiui žarnyno veikla normalizuojasi, bet iš pradžių jam reikia padėti. Pavyzdžiui, galima 1-2 savaites vartoti vaistą, prie kurio žarnynas nepripranta.

Norint nenutukti ir normalizuoti arterinį spaudimą, reikia laikytis specialios dietos.

Pirmiausia reikia griežtai apriboti suvartojamos druskos kiekį iki 1 arbatinio šaukštelio (5-6 g) per dieną, priskaičiuojant ir tą, kuri yra pagamintame maiste (duonoje, sūryje, dešroje ir t.t.). Jeigu maistas atrodo pernelyg prėskas, reikia jį gausiau paskaninti prieskoniais.

Taip pat reikia riboti riebalus ir saldumynus. Geriausia maitintis vaisiais, daržovėmis, grūdiniais bei pieno produktais, liesa mėsa, žuvimi. Nerafinuoti grūdiniai produktai turi daug įvairių maistinių medžiagų, ląstelienos, labai reikalingos žarnynui. Jų nerekomenduojama valgyti su pienu, nes jis trukdo organizmui tas medžiagas pasisavinti.

Vaisiuose ir daržovėse gausu vitaminų bei mikroelementų. Be to, yra maistinių skaidulų, gerinančių žarnyno veiklą. Per dieną reikia suvalgyti 4-5 porcijas šių produktų. Naudingi visi vaisiai ir daržovės, o ypač tie, kuriuose gausu kalio ir magnio: razinos, persikai, bananai, slyvos, abrikosai, špinatai, burokėliai, bulvės, moliūgai, žalumynai.

Pieno produktuose yra daug kalcio ir lengvai pasisavinamų baltymų. Iš jų naudingiausi - kefyras, liesa varškė, liesas sūris, jogurtai.

Mėsa, paukštiena ir žuvis taip pat nestokoja baltymų. Be to, šiuose produktuose yra nepakeičiamųjų riebalų rūgščių. Bet juos reikia valgyti saikingai - iki 200 g per dieną. Beje, vietoje mėsos geriau dažniau valgyti žuvį.

Riebalais geriau nepiktnaudžiauti. Užtenka per dieną suvartoti keletą šaukštelių augalinio aliejaus, šaukštą majonezo ar riebaus padažo. Gyvulinės kilmės riebalai gali sudaryti tik trečdalį visų suvartojamų riebalų.

Labai naudinga valgyti riešutus ir įvairias sėklas (saulėgrąžų, moliūgų ir kt.). Nors šie produktai kaloringi, bet juose yra nepakeičiamųjų riebalų rūgščių, įvairių mikroelementų ir maistinių skaidulų.

Saldumynų geriau visiškai atsisakyti. Bet jei labai norisi, galima per savaitę suvalgyti keletą saldainių, keletą šaukštų uogienės arba keletą “kvadratėlių” šokolado.

Praverstų (ypač žiemą) kartkartėmis vartoti polivitaminus su mikroelementais ir gydytojo rekomenduotus kraujagysles stiprinančius preparatus.