Kaloringumu dilgėlės prilygsta bulvėms, yra dvigubai maistingesnės už morkas ir beveik trigubai - už špinatus.

Be to, dilgėlės lapuose ir jaunuose ūgliuose gausu įvairių vitaminų (ypač C, K ir E); dėl to dilgėlės ypač naudingos žmonėms, kuriems tenka laikytis tausojamosios dietos.

Dilgėles galima pradėti valgyti anksti pavasarį, vos sniegui nutirpus, kai labiausiai trūksta šviežio vitaminingo maisto.

Maistui dilgėles paruošti gana nesudėtinga.
Gerai nuplautus lapus reikia 1-4 minutes pavirti truputyje vandens, tada išgriebti ir aštriu peiliu sukapoti ant lentelės arba sumalti mėsmale.
Gauta žalia masė puikiai tinka sriuboms, troškiniams, virtinių įdarui, maltinukams, lietiniams, apkepams, omletui ir netgi duonos tešlai. Vandenį, kuriame buvo apverdamos dilgėlės, taip pat rekomenduojama suvartoti, nes jame lieka ištirpusių labai daug mineralinių medžiagų (ypač vynuogių cukraus ir vitamino C).

Liaudies medicinos žinovai dilgėlių lapų užpilu slopina uždegimus, stabdo kraujavimą, skatina ląstelių atsinaujinimą, didina bendrą organizmo atsparumą ir normalizuoja medžiagų apykaitą.

Norint namuose pasigaminti tokio užpilo, reikia 10 gramų (du pilnus didelius šaukštus) džiovintų smulkintų dilgėlių lapų suberti į termosą, užplikyti 200 mililitrų verdančio vandens, termosą užkimšti ir palikti vienai valandai, kad prisitrauktų. Šį užpilą rekomenduojama gerti po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio. Beje, reikia atkreipti dėmesį, kad šitaip gydantis didėja kraujo krešumas (norint išvengti trombų susidarymo, patariama dilgėlių nevartoti žmonėms, kurių kraujo krešumas yra padidėjęs).

Dilgėlių lapų arbata padeda atsikosėti, gerai išvalo žarnyną: “išstumia” jame užsigulėjusius nesuvirškinto maisto likučius.

Dilgėlių šaknų arbata gydoma vandenligę ir šalinama iš organizmo šlakus.

Dilgėlėje esančios veikliosios medžiagos gerina kraujo sudėtį.