Lytinio brendimo periodu ji stebi savo kintantį kūną ir sulaukia pirmųjų menstruacijų, subrendusi patiria daug emocinių išgyvenimų, susijusių su lytinio gyvenimo pradžia, nėštumais, gimdymais, o artėdama prie 50-ųjų gyvenimo metų nerimauja dėl artėjančios menopauzės, jausdama pirmuosius hormonų balanso pokyčius.

Kaip pasiruošti šiems prigimtiniams pokyčiams, kad nereikėtų pradėti varstyti poliklinikos duris?

Moters savijauta priklauso nuo jos pačios

Klimaksas, arba vadinamoji menopauzė, yra natūralus procesas, reiškiantis vaisingo amžiaus pabaigą - išnyksta menstruacijos. Iš tikrųjų jis neturėtų sukelti jokių sveikatos problemų. Deja, daugelis moterų jų neišvengia. Ir tos problemos paprastai joms prasideda dar prieš menopauzę.

Kaip moteris jausis baigiantis vaisingo amžiaus periodui ir jam pasibaigus, labai priklauso nuo jos gyvensenos, mitybos ir aplinkos.

Paprastai blogiausiai jaučiasi tos moterys, kurios nepaiso savo organizmo ritmų ir poreikių.

Hormonų pusiausvyra moters kraujyje pradeda svyruoti jau tarp 35-45-ųjų gyvenimo metų: kinta moteriškųjų ir vyriškųjų hormonų santykis (moteriškųjų mažėja, o vyriškųjų daugėja). Nuo šių pokyčių, moters gyvensenos ir kitų veiksnių priklauso moters savijauta: ją gali pradėti kamuoti priešmenstruacinis sindromas (krūtų skausmas, emocinis nestabilumas, nuovargis), gali pakisti jos menstruacijų ciklas, pradėti didėti kūno svoris ir t.t.

Hormonų pusiausvyrai, o kartu ir moters savijautai, turi įtakos vitaminų ir mineralų kiekis organizme, vartojami vaistai, mityba, aplinkos užterštumas, stresai.

Pakeičiamosios terapijos privalumai ir trūkumai

Beveik visus simptomus, pasireiškiančius artėjant menopauzei, sąlygoja hormonų pokyčiai.

Estrogenai - tai moteriškieji hormonai, nuo kurių priklauso moters antriniai lytiniai požymiai, lytinis potraukis, pasiruošimas apvaisinimui ir nėštumui, riebalinio audinio pasiskirstymas paodyje.

Progesteronas - tai kiaušidžių gaminamas hormonas, turintis įtakos visiems organams ir jų veiklai: gimdai ir makščiai, endokrininei bei imuninei sistemoms, smegenims, riebalų apykaitai, energijos gamybai, termoreguliacijai, pastojimui ir embriono vystymuisi.

Artėjant menopauzei, progesterono kiekis pradeda mažėti, todėl sutrinka jo ir estrogenų pusiausvyra. Tai gali pasireikšti nemiga, nerimu, nuovargiu, priešmenstruaciniu sindromu, mastopatija, fibromomis, cukraus kiekio kraujyje svyravimais.

Moteriškųjų hormonų kiekio mažėjimas moters organizme yra natūralus procesas.

Jeigu jis vyktų lėtai ir tolygiai, moteris jaustųsi gerai. Deja, neretai šį procesą sutrikdo ji pati: per mažai laiko skiria poilsiui, neracionaliai maitinasi, nesugeba greitai įveikti streso sukeltos įtampos.

Fitoterapija

Vaistingieji augalai gali atitolinti menopauzę, sušvelninti jos apraiškas ir net normalizuoti hormonų pusiausvyrą.

Tiesa, augalinių vaistų poveikis silpnesnis negu hormoninių preparatų, užtat jie nesukelia šalutinio poveikio.

Artėjant menopauzei ir jai prasidėjus, labai praverstų augalai, turintys fitoestrogenų-izoflavonų: soja, raudonasis dobilas, liucerna, rudmenė. Šie augalai ne tik padeda atitolinti menopauzę ir sušvelnina jos simptomus, bet ir stiprina širdies bei kraujagyslių sistemą, valo kraują bei limfą, stiprina imunitetą, aprūpina organizmą daugeliu svarbių medžiagų.

Prasidėjusios menopauzės požymius, pvz., karščio samplūdžius, gali sušvelninti augalai, turintys kumarinų.

Vienas iš tokių augalų yra šventagaršvė, kurios kvapias aštroko skonio šaknis galima naudoti kaip prieskonį.

Klimakteriniu periodu pasireiškiantį slogutį, nemigą, nerimą gali pašalinti valerijonas, melisa, katpėdė, apynys.

Hormonų pusiausvyrą, audinių regeneraciją ir medžiagų apykaitą gali normalizuoti vadinamieji biokorektoriai: pipirmėtė, dilgėlė (žolė), piliarožė (šaknys, lapai ir žiedai), raugerškis ir spanguolė (uogos).