Anksčiau manyta, kad apgamai lemia laimingą gyvenimą. Dabar ši nuomonė kelia daug abejonių, nes vis daugiau žmonių serga odos vėžiu, kurio pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia apgamais.

Žmonės apgamais vadina beveik visus odoje esančius darinius, neskirstydami jų į kandilomas, papilomas ar displazijas.

Šnekant apie įvairaus atspalvio rudas dėmeles, reikia pasakyti, kad dauguma iš jų - nepavojingos. Jų spalva priklauso nuo melanino kiekio. Tačiau kai kurie apgamai gali virsti piktybiniais ir sukelti pačią sunkiausią vėžio formą

- piktybinę melanomą.

- Kas sąlygoja jos išsivystymą?

- Pirmiausia socialinės sąlygos, ekologija, pažeidžiančios organizmo apsaugines sistemas. Antra - beatodairiškas noras “juodai” įdegti (piktnaudžiavimas saulės spinduliais, soliariumais), labai padidinantis melanino kiekį.

- Vadinasi, gali pakenkti net kvarco lempa?

- Taip. Apskritai gali nulemti kiekvienas fizinis faktorius.
Pavyzdžiui, vieta, kurioje yra apgamas. Jeigu apgamą nuolat erzina drabužiai (pavyzdžiui, petnešos), jis greičiau tampa piktybiniu augliu. Nemažą vaidmenį vaidina ir paveldėjimas (odos, plaukų spalva, polinkis sirgti piktybinėmis ligomis). Ligos vystymąsi gali sąlygoti net kremas.

- Kiekvienas kremas?

- Inertinių kremų nėra. Dietos, kremas, įdegimas - visi šie, regis, skirtingi faktoriai drauge gali paskatinti vėžinių ląstelių aktyvumą, kuris galop sukelia ligą.

- Kiekvieno žmogaus odoje yra apgamų. Bet kaip žinoti, kada dėl jų būtina kreiptis į gydytoją?

- Kiekvienas ligonis skirtingai apibūdina savo simptomus: vieni teigia, kad apgamas padidėjo, kiti skundžiasi jo niežėjimu, treti pastebėjo, kad jis pradėjo pleiskanoti. Šie simptomai gali pasireikšti apgamą palietus (rengiantis, maudantis), moterims - prieš menstruacijas. Kartais apgamas iškyla virš odos, “pakeičia” savo vietą, pakinta jo kontūrai, spalva (patamsėja arba pašviesėja), regis, jis visiškai išnyksta. Pastebėjus bent vieną iš minėtų simptomų, būtina kreiptis į onkologą. Deja, žmonės neretai delsia tol, kol apgamas išopėja arba supūliuoja.

- Pasitaiko ir raudonų apgamų...

- Taip, dažniausiai juos sąlygoja kraujagyslės. Dauguma jų nėra pavojingi, bet labai greitai didėja (nes juos maitina kraujagyslės) ir kartais vis dėlto tampa piktybiniais augliais. Todėl jeigu šie apgamai nesiliauja didėję, sukietėja arba pakinta jų spalva, reikia kreiptis į onkologą, kuris atliks morfologinį tyrimą ir pasakys, ar tai piktybinis darinys. O jeigu nepiktybinis, nustatys apgamo kilmę ir patars, ko būtina vengti.

- Vadinasi, pokyčiai nereiškia, kad žmogus jau serga onkologine liga?

- Ne, tai tik foninės būsenos, neretai sąlygojančios vėžio vystymąsi. Juk auglys negali atsirasti iš nieko. Karpos ir pigmentacija dažniausiai ir paskatina šį procesą. Odos vėžio formos nėra mirtinos, išskyrus piktybinę melanomą. Bet vis tiek tai labai rimtos ligos, kurias būtina gydyti, stebėti ir kurios žmogui sukelia daug nervinės įtampos. Svarbiausia kuo anksčiau kreiptis į gydytoją onkologą ir pašalinti ligos užuomazgą.

- Kaip atliekami tyrimai? Ar užtenka vien apžiūrėti ligonį?

- Taip, pirmiausia ligonis apžiūrimas ir išklausomas. Jeigu gydytojas įtaria, kad vystosi vėžys, atlieka tyrimus (paima ir ištiria odos lopinėlį).

- Ar tai nekenkia ligoniui? Sakoma, kad vos įdrėskus apgamą, galima numirti...

- Tai tik senų žmonių šnekos. Jeigu ištyrus paaiškės, kad tai piktybinis auglys, apgamas bus kuo greičiau pašalintas chirurginiu būdu.

- O jeigu nepiktybinis?

- Tuomet nėra ko ir bijoti.

- Morfologinis tyrimas atliekamas pašalinus apgamą. Vadinasi, jį pašalinus grėsmė neišnyksta, būtina dar ilgai gydytis?

- Jeigu darinys dar neperžengė tam tikrų ribų, pašalinus apgamą grėsmė išnyksta. Lieka tik nedidelis kosmetinis defektas, juolab, kad yra pakankamai efektyvių gydymo metodų
- plazminis, ultragarsinis, lazerinis. Bet jeigu darinys buvo piktybinis, ligonį tenka gydyti. Kai kurie ligoniai mano, kad užtenka vartoti vitaminus (E, karotiną). Žinoma, būtina vartoti pakankamai vitaminų, bet tai svarbiau ligos profilaktikai negu jos gydymui. Todėl užuot laukus, kol pakitusį apgamą išgydys vitaminai, reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

- Kokios liaudiškos priemonės pašalina apgamus ir ar jos nepavojingos?

- Iš tikrųjų, amžiais naudotos priemonės gali juos pašalinti, tik ar verta taip ilgai terliotis, kai galima kreiptis į specialistus, naudojančius šiuolaikines gydymos priemones? Be to, kiekvienas sudirginimas stimuliuoja ląstelių (ir piktybinių) aktyvumą. Todėl prie sutinusios ar paraudusios vietos priglaudus kopūsto ar gysločio lapą, paviršiniai simptomai išnyksta. Bet džiaugtis nėra ko, nes liga vystosi toliau.
- Ar daug tam tikroje kūno vietoje susikaupusių apgamų byloja apie besivystančią ligą?
- Jeigu šalia seniau buvusio apgamo atsirado daug naujų, reikia pasikonsultuoti su onkologu. Tačiau šis reiškinys nebyloja apie besivystančią tam tikro organo ligą.
- Sakoma, kad tam tikroje vietoje esantis apgamas įspėja apie gresiančią vieno ar kito organo ligą. Ar tai tiesa?
- Tik senoliai tikėjo, kad sutrikus kuriam nors organui, tam tikroje vietoje atsiranda apgamas. Tuo pasikliauti neverta. Kadangi šiais laikais visiškai sveikų žmonių beveik nebėra, tai pastebėjus apgamą ir paprašius gydytoją ištirti liaudies medicinos nurodytą organą, veikiausiai jame bus rasta sutrikimų. Ką reiškia sutrikimai? Juk net medikai ne visada gali tiksliai apibrėžti, kas normalu, o kas - ne. Evoliucija tęsėsi be galo ilgai, tačiau per pastarąjį šimtmetį ji taip “šoktelėjo”, kad žmogaus organizmas nebespėja adaptuotis. Ypač jam sunku prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos. Todėl nereikia būgštauti dėl kiekvienos dėmelės, kol nesivysto jokie anksčiau minėti požymiai.
- Kodėl manoma, kad apgamai žmogui lemia laimingą gyvenimą?
- Nežinia, kas tai sugalvojo. Juk reto žmogaus odoje jų nėra. Vienam vos 2-3 apgamai “atneša” laimę, kito ir 100 neapsaugo nuo bėdų... Kas žino, kiek jų turi būti, kad žmogus išties jaustųsi laimingas.
Verčiau sakykime, kad apgamai suteikia išminties, nes metams bėgant jų vis daugėja. Žmonės klysta manydami, kad pašalinus apgamą apninka nelaimės. Veikiau atvirkščiai, pašalinus žmogaus išvaizdą darkantį apgamą, jis pasijunta laimingesnis.
- Kuo kandiloma ir papiloma skiriasi tarpusavyje ir kuo jos skiriasi nuo apgamų?
- Kandiloma - tai įgyta patologija, kuri dabar laikoma virusine infekcija. Jeigu pašalinus kandilomą žmogus tinkamai negydomas (imunostimuliacija, antivirusiniai, antigrybeliniai preparatai), po kurio laiko liga vėl pasikartoja.
- Kaip jos atrodo?
- Kandilomos plonos, laikosi ant plonos kojytės, kurią nutraukus, žaizda nekraujuoja. Jos didėja lėtai, bet nuolat plinta. Dažniausiai jų atsiranda lytinių organų srityje.
Papilomos didesnės, iškilusios, jos neturi kojelės. Jų būna nedaug, nes plinta pamažu. Papilomų gali būti bet kurioje kūno vietoje. Kandilomos šviesesnės, nes menkai aprūpinamos krauju, o papilomos gali būti įvairių spalvų: nuo rusvos iki tamsiai rudos.
- Žmonės bijo ir neskuba kreiptis į onkologą...
- Vis dėlto būtina į kreiptis į gydytoją. Nors apgamai nedažnai virsta piktybinėmis melanomomis, tačiau negalima pamiršti, kad gali taip atsitikti. Ypač svarbu kreiptis į onkologą ruošiantis apgamą pašalinti. Nes neretai po tokių operacijų vystosi generalizacijos ir recidyvai... Jeigu labai nerimaujate dėl savo apgamo, užsukite bent pas dermatologą, galbūt apžiūrėjęs jis įtikins jus, kad išties nėra ko būgštauti.