Pasikliauti kūno masės indeksu (KMI)

Net jeigu atrodo, kad antsvorio nėra, vis tiek būtina pasidomėti savo kūno masės indeksu, kuris parodo, ar organizme nėra riebalų pertekliaus. Jo formulė - svoris, išreikštas kilogramais, padalytas iš ūgio, išreikšto metrais ir pakelto kvadratu. Pavyzdžiui, jeigu žmogus sveria 65 kg ir yra 160 cm ūgio, tai jo KMI = 65: (1,60x1,60) = 65:2,56 = 25,39.

Jeigu vyro kūno masės indeksas mažesnis negu 25, o moters - 24, galima nesirūpinti - antsvorio nėra. Jeigu KMI neviršija 30-ies, vadinasi, antsvorio yra, tačiau tai dar nėra nutukimas. Jeigu KMI siekia 30-35 - tai 1-ojo laipsnio nutukimas, 35-40 - 2-ojo laipsnio, virš 40 - 3-ojo laipsnio nutukimas. Daugelis specialistų linkę manyti, kad KMI iki 27 nėra pavojingas sveikatai, bet viršijantis šį skaičių, jau atveria kelią daugeliui ligų, susijusių su nutukimu. Tačiau pasikliauti tokia nuomone derėtų tik vidutinio kūno sudėjimo žmonėms, turintiems vidutinio storumo kaulus ir nedaug sportuojantiems (profesionalių sportininkų kūno svoris labiau priklauso nuo raumenų masės, o ne nuo riebalų sankaupų). Trapaus arba stambaus kūno sudėjimo žmonės, apskaičiuodami savo KMI, turėtų atsižvelgti į savo kūno konstituciją. Tai galima padaryti pamatavus riešo apimtį: jeigu jis siekia 13-14 cm, optimalus KMI - 18,5-20, jei - 14,5-16,5 cm - 21-23, jei 17-18 cm - 24-25. Šiais duomenimis neverta pasikliauti jaunesniems negu 18 metų žmonėms ir nėščioms moterims.

Riebalinių sankaupų įtaka sveikatai

Sveikata labai priklauso nuo riebalų pasiskirstymo organizme. Didžiausias pavojus jai iškyla, kai riebalų perteklius linkęs kauptis ant liemens ir pilvo srities. Tai vadinamasis obuolio tipo tukimas, labiau būdingas vyrams, bet galintis išsivystyti ir moterims. Pavojingas gali būti net nedidelis riebalų perteklius, dėl kurio žmogus neatrodo apkūnus. “Kriaušės” tipo atstovų riebalai linkę kauptis ant šlaunų ir sėdmenų, todėl jų sveikata dėl to kenčia mažiau.

Riebalų perteklius organizme sutrikdo medžiagų apykaitą, pažeidžia kraujagyslių sieneles, todėl vystosi aterosklerozė, kuri ilgainiui gali sukelti insultą arba infarktą. Dėl medžiagų apykaitos sutrikimų gali išsivystyti cukrinis diabetas. Beje, šios ligos dažniau kamuoja “obuolio” tipo atstovus. Tuo tarpu “kriaušės” tipo atstovai dažniau serga varikozine venų liga. Abiejų tipų atstovus gali kamuoti stuburo ir sąnarių ligos - artrozė, osteochondrozė ir kt. Jų simptomai priklauso nuo riebalinių sankaupų kiekio.

Riebalinių sankaupų nustatymas

Kur susikaupę riebalai, galima nesunkiai nustatyti savarankiškai. Pirmiausiai reikia pamatuoti liemens apimtį, o po to - šlaunų bei sėdmenų. Pirmąjį skaičių padalyti iš antrojo. Jeigu gautas rodiklis viršija 0,8 (moterims) arba 0,9 (vyrams), vadinasi, nutukimas yra “obuolio” tipo. Beje, kuo didesnis skaičius, tuo daugiau susikaupę riebalų ir tuo jie pavojingesni sveikatai.

Yra ir specialių metodų riebalinėms sankaupoms nustatyti. Pavyzdžiui, magnetorezonansinė tomografija arba densitometrija. Pastarasis metodas pasitelkiamas kaulų tankumui išmatuoti, siekiant diagnozuoti osteoporozę. Bet jis tinka ir riebalų bei raumenų masei patikrinti.

Yra specialus prietaisas, vadinamasis “riebalų matuoklis”, kuris parodo riebalinių sankaupų kiekį organizme kilogramais ir procentais. Jaunesnės negu 30 metų moters organizme turi būti 17-24 proc. riebalų, o vyresnės - 20-27 proc. 

Ne visada kaltos riebalinės sankaupos

Kūno svorį įprasta kontroliuoti mankštinantis ir laikantis liesinamosios dietos. Tačiau kartais tokiais būdais nepavyksta jo sumažinti. Taip atsitinka tuomet, kai antsvorį sąlygoja ne riebalai, o organizme besikaupiantys skysčiai.
Todėl jeigu saikingai maitinantis ir reguliariai treniruojantis kūno svoris nuolat didėja, reikia kreiptis į gydytoją. Kartais gali tekti vartoti specialias arbatas, kurios padeda pasišalinti nereikalingiems skysčiams ir normalizuoja kūno svorį.