Antibiotikai – tik gydytojo nurodymu!

Antibiotikai – tik gydytojo nurodymu!

2015 Sau 01
Šiuolaikinis žmogus dėl savo užimtumo neturi laiko net sirgti. Todėl vos sunegalavęs, neretai griebiasi cheminių vaistų, netgi antibiotikų. Tuo tarpu šiuolaikiniai gydytojai vis dažniau kovoja su ligomis be „sunkiosios artilerijos", pozityviai nuteikdami ligonį, stiprindami jo imunitetą, stengdamiesi pašalinti jo negalavimų priežastis ir t.t. Todėl nereikia piktintis, jei gydytojai neskiria antibiotikų. Ir nevalia šiais vaistais gydytis savo nuožiūra. Antibiotikai būtini tik tam tikrais atvejais. Tuomet juos reikia vartoti nepaisant net sukeliamų šalutinių reiškinių. O kai kurias ligas gydyti antibiotikais visiškai beprasmiška ir net pavojinga.

Antibiotikai yra vaistai, skirti gydyti bakterinėms infekcijoms. Jie efektyvūs gydant tokias ligas, kaip antai: angina, haimoritas, sepsis, peritonitas, pielonefritas, osteomielitas, otitas ir t.t. O sergant virusinėmis infekcijomis - gripu, hepatitu, vėjaraupiais, tymais, raudoniuke - antibiotikai negali padėti.

 

Bakterines infekcijas dažniausiai sukelia „savi" mikrobai, kurie nuolatos gyvena burnoje ir nosiaryklėje. Normaliai funkcionuojant imuninei sistemai, jie nesuaktyvėja ir nepradeda neribotai daugintis, todėl nesusergama. Tai atsitinka tik jai susilpnėjus. „Savi" mikroorganizmai neleidžia daugintis ir „svetimiems", kurie kartais patenka į organizmą ir gali sukelti ligą. Bet kartais virusams pavyksta „pralaužti" šią apsaugą, ir tuomet išsivysto vadinamoji virusinė-bakterinė infekcija. Tokios infekcijos irgi gydomos antibiotikais.

Antibiotikai mažina pavojingųjų bakterijų aktyvumą, išsaugodami paties organizmo ląstelių gyvybingumą. Todėl juos vartojant pamažu gerėja savijauta, normalizuojasi kūno temperatūra, didėja apetitas. Žodžiu, sveikstama. Bet jeigu antibiotikus tenka vartoti ilgai, gali žūti nemažai naudingų mikroorganizmų, ypač žarnyne. Todėl tokiais atvejais gydytojai kartu su antibiotikais ligoniui skiria ir preparatų, saugančių nuo vadinamosios disbakteriozės bei alergijos.
Dauguma ligonių žino apie antibiotikų daromą žalą organizmui, todėl šių vaistų vengia. Pagerėjus savijautai, jie nutraukia gydymą šiais vaistais. Tačiau nesuvartojus visų gydytojo paskirtų antibiotikų liga neretai atsinaujina ir net įgauna lėtinę formą. Tuo tarpu pavojingosios bakterijos tampa atsparios šiems vaistams ir į juos daugiau nebereaguoja.

Medikai jau senokai susidūrė su antibiotikų rezistentiškumo problema, t.y. bakterijų nejautrumu šių vaistų poveikiui. Tokių mikroorganizmų nuolatos vis daugėja. Tam nemažai įtakos turi ir daugelio žmonių polinkis gydytis stipriais antibiotikais savo nuožiūra.

Siekiant išvengti apmaudžių klaidų, reikia įsiminti, kad:
• Ne visada susirgus būtina vartoti antibiotikus, o kai būtina - tik gydytojo nurodymu.
• Net sergant bakterine infekcija negalima vartoti bet kokio antibiotiko - antibakteriniai preparatai yra nevienodos sudėties, todėl jais gydomos skirtingo tipo bakterinės infekcijos.
• Siekiant visiškai pasveikti ir neleisti pavojingoms bakterijoms įgauti atsparumo šiems vaistams.
• Siekiant visiškai pasveikti ir neleisti pavojingoms bakterijoms įgauti atsparumo šiems vaistams,
būtina suvartoti visus gydytojo paskirtus antibiotikus.