Kuo pavojingi vabzdžių įgėlimai?

Į juos reaguoja net sveiko žmogaus organizmas. Įgėlimo vieta parausta, sutinsta, skauda. Gali pablogėti net bendra savijauta. O kai kurie žmonės, įgėlus vabzdžiui, rimtai suserga, ypač jei jie alergiški vabzdžiams. Organizmas į vabzdžio nuodus gali reaguoti įvairiai: nuo viso kūno niežulio iki galvos svaigimo, karščiavimo ir sąmonės praradimo. Tokios pavojingos komplikacijos vadinamos anafilaksiniu šoku. Anafilaksinio šoko ištiktą žmogų tenka gaivinti.

Kokie vabzdžiai dažniausiai sukelia alergijas?

Reikia pasakyti, kad uodai, musės, mašalai jas sukelia retai. Kur kas pavojingesnės vapsvos, bitės, kamanės ir širšės. Bitės ir kamanės nėra agresyvios, todėl dažniausiai įgelia norėdamos apsiginti. O štai vapsvos gali gelti kiekvienam, kas joms trukdo. Juolab kad už "malonumą" įgelti joms nereikia sumokėti gyvybe, kaip atsitinka bitėms. Dar agresyvesnės - širšės. Todėl širšynus visada geriau apeiti.

Kaip, neįgėlus vabzdžiui, sužinoti, ar esi jo nuodams alergiškas?

Jeigu žmogus alergiškas žiedadulkėms, dulkėms, gyvūnų plaukams, jis turi būti labai budrus. Koks vabzdys sukelia alergiją, gali parodyti specialūs odos mėginiai, kuriuos geriausia padaryti iš anksto. Jie ypač svarbūs tiems žmonėms, kurie kada nors jau patyrė reakciją: po įgėlimo pasunkėjo kvėpavimas, sutino liežuvis, ryklė, kamavo silpnumas, sutriko žarnyno veikla.

Kaip išvengti įgėlimo?

Yra profilaktinių priemonių, kurios ypač svarbios alergiškiems žmonėms.

* Venkite lauko prekybos vietų, ypač turgaus. Žinokite, kad bitės labai mėgsta saldumynus, o vapsvos - žalią mėsą ir žuvį. Stebėkite, kad vabzdžiai nepatektų į maisto pakuotes.

* Nevalgykite gatvėje ir neleiskite valgyti vaikams. Jeigu vabzdys su maistu pateks į burną, gali iškilti mirtinas pavojus.

* Nevilkėkite ryškių ir tamsių spalvų drabužių - jie vilioja geliančius vabzdžius. Gamtoje geriausia vilkėti maksimaliai kūną dengiančius drabužius, o galvą pridengti skrybėle.

* Nevaikščiokite basomis po žolę. Bitės ir kamanės ypač mėgsta dobilus, jonažoles, ramunėles ir kitus žydinčius žolynus.

* Nenaudokite labai aromatingos kosmetikos: kvepalų, tualetinio vandens, plaukų lako, dezodorantų, nuo saulės apsaugančių kremų, muilo. Antraip, vabzdžiai gali sumanyti jūsų "paragauti".

* Langus uždangstykite apsauginiu tinkleliu. O kol jie neuždangstyti, prieš guldami, patikrinkite, ar į jūsų patalą neįlindo vabzdys.

* Ypač atsargūs būkite viešėdami kaime arba dirbdami sode. Šiose vietose tyko didžiausias pavojus.

* Jeigu manote, kad esate alergiški vabzdžiams, niekada savarankiškai neardykite vapsvų lizdų. Keletas jų įgėlimų gali sukelti mirtiną pavojų.

* Aplinkui skraidant bitėms ar vapsvoms, nedarykite staigių judesių, kad išsigandę vabzdžiai nepradėtų gintis.

Ką daryti, jeigu vabzdys vis dėlto įgėlė?

Nelinkusiems į alergiją užtenka patikrinti, ar įgėlimo vietoje nėra geluonies, o jį radus, pašalinti, stengiantis nesuspausti pūslelės su nuodais. Po to reikia tą vietą patepti jodu arba spiritu. Jeigu ji truputį sutino, galima atšaldyti ledu.

O kaip elgtis gresiant alerginei reakcijai ar net anafilaksiniam šokui?

Vabzdžiams alergiškas žmogus turi visada po ranka turėti individualią vaistinėlę, kurioje yra: vienkartinių švirkštų, švirkščiamų ir geriamų antihistamininių vaistų, vaistų nuo karščiavimo, tepalo arba kremo su steroidais.

Linkusiems į sunkias alergines reakcijas žmonėms būtina skubi pagalba, nelaukiant, kol pasireikš dusulys ar aptems sąmonė.

Ką daryti, jeigu nukentėjusiojo savijauta labai pablogėja?

Savijauta gali labai pablogėti pirmosiomis minutėmis po įgėlimo. Jeigu praėjus pusvalandžiui žmogus jaučiasi maždaug normaliai, galima lengviau atsikvėpti. Išsivysčius audringai reakcijai, reikia nedelsiant kviesti "Greitąją pagalbą".

Ar alergiją vabzdžiams galima išgydyti?

Norint išgydyti, reikia taikyti specifinę imunoterapiją. Ligoniui pagal tam tikrą schemą švirkščiami vabzdžių nuodai, kiekvieną kartą didinant dozę, kol organizmas nustoja į juos reaguoti. Tokie gydymo kursai daromi 3-5 kartus per metus.