Mokslininkų teigimu, žmogaus žarnyne yra apie 3 kg mikrobų: "gerųjų" ir "blogųjų". Nuo žarnyno mikrofloros balanso priklauso virškinamojo trakto veikla ir žmogaus savijauta bei sveikata. Šiam balansui sutrikus, išsivysto disbakteriozė. Tuomet ima kamuoti ne tik nemalonūs pojūčiai pilve, bet ir apninka įvairios ligos. Pastaruoju metu su tokiomis problemomis vis dažniau susiduria mokiniai. Kodėl išsivysto disbakteriozė ir kaip jos išvengti?
"Blogųjų" įtakoje
Žarnyno "gerieji" mikrobai palankiai veikia organizmą: dalyvauja virškinimo procesuose, utilizuoja cholesterolį, gamina kai kuriuos vitaminus (pvz., B12, D, K), padeda organizmui sintezuoti aminorūgštis, gerina dujų apykaitą žarnyne, stimuliuoja jo gleivinės ląstelių atsinaujinimą, saugo organizmą nuo ligų sukėlėjų ir atlieka daugybę kitokių svarbių funkcijų. Tačiau šiems mikrobams "sklandžiai einasi" tik tuomet, kai žarnyne yra reikiamas jų kiekis. Pernelyg jų sumažėjus, ima "vyrauti" patogeniniai mikrobai, kurie ir sukelia jau minėtą disbakteriozę, pasireiškiančią įvairiausiais simptomais: pilvo skausmais, viduriavimu, vidurių užkietėjimu, rėmeniu, rauguliu, apetito ir bendros savijautos pablogėjimu, padidėjusiu dirglumu ir t.t. Tiesa, ne visada - kartais disbakteriozė būna beveik besimptomė ir pasireiškia nebent pilnumo pojūčiu pilve, ypač po valgio. Bet kuriuo iš minėtų atvejų negalima numoti ranka - būtina kreiptis į gydytoją, nes negydoma disbakteriozė gali sukelti įvairias ligas. Nepašalinus ligos priežasties (disbakteriozės), tokių ligų neįmanoma sėkmingai išgydyti.
Tos nelemtos ligos!
Viena iš dažniausiai pasitaikančių negydomos disbakteriozės pasekmių yra nesibaigiančios peršalimo ligos. Kai kurie mokiniai nuolat kosi, šniurkščioja nosimi, skundžiasi gerklės skausmais, juos dažnai kamuoja angina ir bronchitas. Šios ligos apninka dėl disbakteriozės susilpnėjus imunitetui. Ją išgydžius, imuninė sistema pamažu sustiprėtų, o tuomet suretėtų ir peršalimai.
Negydant disbakteriozės, gali išsivystyti hipovitaminozė. Žarnyne sutrikus maistinių medžiagų pasisavinimo procesams, organizmui ima stigti maistinių medžiagų - vitaminų, makro- bei mikroelementų, todėl pablogėja bendra savijauta ir išvaizda, pradeda kamuoti silpnumas, sumažėja fizinis bei protinis darbingumas, padidėja nervingumas ir t.t. Savijauta gali ne ką pagerėti net vartojant vitaminų preparatus su mikroelementais, nes dėl disbakteriozės jie gali būti blogai pasisavinami.
Dar viena neretai disbakteriozės sąlygojama liga yra alergija. Suaktyvėjusių patogeninių mikrobų gyvybinės veiklos produktai - toksinai ir šlakai kartais patys tampa alergenais ir gali sukelti sunkias ligas, pvz., lėtinį bronchitą arba bronchinę astmą. Bet dažniausiai jie susilpnina kepenų bei odos barjerines funkcijas ir paskatina alerginių reakcijų vystymąsi.
Disbakteriozė žarnyne ilgainiui sukelia uždegiminius procesus, dėl kurių gali išsivystyti grybelinės ligos, pažeidžiančios burnos ir kvėpavimo takų gleivines. Viena iš dažniausiai pasitaikančių tokių ligų yra pienligė, moksliškai vadinama kandidoze.
Kaltininkai
Svarbiausi disbakteriozės kaltininkai yra netinkama mityba, nesveika gyvensena ir nervinė įtampa. Disbakteriozės vystymąsi labiausiai skatina neracionali mityba. Daugelis mokinių, užuot mokyklos valgykloje pavalgę sriubos ir kitokio šilto sveiko maisto, dažniausiai nusiperka bandelę, traškučių arba kokį nors saldumyną. Vaikams labai patinka ir vadinamasis "greitas maistas", kuris riebus ir labai kaloringas, bet visiškai nenaudingas organizmui, ypač žarnynui. Kasdien taip maitindamiesi, jie sukuria labai palankias sąlygas žarnyno disbakteriozei vystytis. O jeigu dėl disbakteriozės pradeda kamuoti anksčiau minėtos ligos, kurias neretai tenka gydyti antibiotikais, situacija dar labiau pablogėja, nes antibiotikai yra patys pavojingiausi naudingųjų mikrobų priešai.
Žarnyno mikroflorai labai kenkia ir nesveika gyvensena: hipodinamija, poilsio ir miego stoka, nepalankios ekologinės sąlygos (oro, maisto produktų, vandens užterštumas). Daugelis šiuolaikinių moksleivių, užuot sportavę ar žaidę kieme su bendraamžiais, valandų valandas sėdi prie kompiuterio. Jam neretai paaukoja ne tik savo laisvalaikį, bet ir dalį miegui skirtų valandų. Be to, pernelyg ilgai sėdėję prie kompiuterio, nepabuvę gryname ore ir neatsipalaidavę jie blogiau miega.
Dar viena labai rimta disbakteriozės išsivystymo priežastis yra nervinė įtampa ir stresai, kuriuos sukelia pernelyg didelis intelektualinis ir psichologinis krūvis. Jauną organizmą ypač išvargina egzaminai. Per juos kai kurie mokiniai taip sunegaluoja, kad būna priversti kreiptis į gydytoją. O ką jau kalbėti apie įprastus nusiskundimus (pilvo skausmus, viduriavimą, skrandžio "kaprizus"), būdingus daugeliui streso kamuojamų žmonių.
Kad greičiau pasveiktų
Pastebėjus disbakteriozės simptomus arba apnikus anksčiau minėtoms ligoms, kurių priežastis gali būti disbakteriozė, reikia kreiptis į gydytoją. Atlikus reikiamus tyrimus, bus paskirta vaistų arba rekomenduota gydytis ligoninėje. Ligos remisijos periodu gali būti taikoma fizioterapija.
Disbakterioze sergančiam vaikui skiriami ne tik vaistai, bet ir dieta. Tam tikra mitybos kontrolė praverstų ir jau pasveikusiam vaikui, siekiant jį apsaugoti nuo ligos pasikartojimo. Specialistai rekomenduoja maitinti vaiką atskirais maisto produktais. Pavyzdžiui, rytais jam duoti tik košės, per pietus - mėsiškos sriubos su frikadelėmis, vakarienei - pieniško maisto, tarp valgymų (20 minučių prieš valgį arba 1,5 val. po jo) - vaisių arba daržovių. Nenaudingo, žarnynui kenkiančio "greito maisto" ir saldumynų verčiau visiškai neduoti. Vaikui duodamas natūralias sultis rekomenduotina per pusę atskiesti virintu vandeniu. Jas geriausiai gerti nevalgius, o ne valgant ar ką tik po valgio. Nuo disbakteriozės puikiai saugo rūgštaus pieno produktai, kurie naudingi dar ir tuo, kad pagerina kalcio bei vitaminų pasisavinimą. Saldžių jogurtų geriau neduoti - juos derėtų pakeisti kefyru, rūgpieniu ar varške.
Siekiant išvengti disbakteriozės pasikartojimo, reikia saugoti vaiką nuo nervinės įtampos ir stresų, skatinti jį daugiau judėti, ypač gryname ore, bendrauti su draugais, o vietoje kompiuterio dažniau rinktis malonius užsiėmimus, nevarginančius psichikos ir leidžiančius daugiau judėti.
Siekiant sustiprinti disbakteriozės nualintą imuninę sistemą, būtų tikslinga vaiką grūdinti. Kaip atlikti grūdinimo procedūras, reikėtų paklausti šeimos gydytojo, nes tai darant jas savo nuožiūra galima pakenkti. Pavyzdžiui, apipylus kūną šaltu vandeniu, labai susitraukia žarnynas. Disbakterioze sergančiam vaikui dėl to gali labai suskausti pilvą. Nei vaistų, gydančių disbakteriozę, nei imunitetą stiprinančių preparatų negalima vaikui duoti savo nuožiūra - visuomet pirmiausiai reikia pasitarti su gydytoju.
