
Kai vaikas pasiskundžia tėveliams, kad bendraamžiai nenori su juo draugauti, šie paprastai ima guosti: „Nenusimink, viskas bus gerai. Susirasi dar geresnių draugų", „Ir tegu nedraugauja! Kam tau tie draugai, jei esame mes, broliukas, močiutė..." Sujaudinti vaiko žodžių, tėvai dažniausiai prisimena savo vaikystę, kai jie patys buvo ignoruojami ar net skriaudžiami bendraamžių ir tikisi, kad tokiomis kalbomis padės savo atžalai. Bet iš tikrųjų tik dar labiau pakenkia teigdami, kad nėra ko krimstis, liūdėti.