Šis sutrikimas paprastai pasireiškia asmenims, turintiems nestabilią nervų sistemą. Manoma, kad jo priežastis - klajojančio nervo funkcijos pakitimas, kuris sukelia dažnus stemplės spazmus bei susitraukimus. Serga vienodai ir vyrai ir moterys, daugiausiai 20-40 metų amžiaus. Ligoniai skundžiasi rijimo sutrikimais, kurie ištinka netikėtai (retais atvejais - pamažu). Kai kuriems sergantiesiems sunku ryti skystą maistą, kitiems - kietą. Ryti būna lengviau, kai giliai kvėpuojama.
Pirminėse ligos stadijose nurytas maistas arba neužsilaiko, arba po keleto gurkšnių būna atpilamas atgal. Vėlesnėse stadijose, stemplei gerokai praplatėjus, jos plačiajame segmente susikaupusi maisto masė būna išskiriama su vėmalais. Šiame ligos etape smarkiai ištampyta stemplė gali spausti klajojantį nervą, o tai sukelia dusulį, kosulį, skausmus širdies srityje. Šie nemalonūs pojūčiai paprastai dingsta išsivėmus arba išplovus skrandį.
Gydant šią ligą daug reikšmės turi dietinis ir higieninis režimas. Ligoniui rekomenduojama valgyti dažnai, po nedaug ir lėtai, labai stropiai sukramtant maistą.
Iš liaudies medicinos priemonių galime rekomenduoti vaistingųjų augalų užpilus bei nuovirus, veikiančius raminamai bei slopinančius spazmus. Tai melisa, agurklė, taip pat baltosios lelijos žiedų ištrauka.
