Limfmazgiai priklauso organizmo apsaugos sistemai. Jų padidėjimas reiškia, kad organizmas aktyviai kovoja su infekcija arba kenksmingomis medžiagomis.
Limfmazgiai gamina antikūnus ir leukocitus (baltuosius kraujo kūnelius), būtinus kovojant su infekcijomis.
Jie pašalina iš limfos mikrobus, vėžines ląsteles ir svetimkūnius.
Kai jie padidėja, dažniausiai pasidaro skausmingi ir lengvai užčiuopiami: kakle, pažastyse, kirkšnyse. Išsivysčius vietinei infekcijai, gali padidėti netoliese esantys limfmazgiai.
Dažniausiai limfmazgių padidėjimą sukelia virusai - peršalus, sergant gripu, faringitu, mononukleoze.
Limfmazgiai gali padidėti ir esant bakteriniam užkrėtimui, sergant odos arba limfinės sistemos vėžiu.
Profilaktika
Norint išvengti infekcijos, galinčios sukelti limfmazgių padidėjimą, reikia:
- Valgyti daugiau produktų, kuriuose yra folinės rūgšties, vario, jodo, geležies, magnio, seleno, cinko, nepakeičiamųjų riebiųjų rūgščių, lecitino, vitaminų A, B, C, D ir E.
- Mažiau valgyti rafinuotų angliavandenių, tokių kaip cukrus ir miltiniai gaminiai.
- Reguliariai mankštintis.
- Vengti spiritinių gėrimų ir tabako.
Gydymas
Be profilaktikos, reikėtų:
- Stengtis pakankamai išsimiegoti ir nepervargti.
- Kasdien valgyti šviežius česnakus.
- Vartoti ežiuolės, astragalo, šeivamedžio esktraktus, kurie stiprina imunitetą.
- Ant padidėjusių limfmazgių pirmąsias 1-2 dienas dėti šaltus kompresus, o vėliau reguliariai juos šildyti, kol visiškai išnyks simptomai.
Į gydytoją būtina kreiptis, jeigu:
- Nedidelis limfmazgių padidėjimas neišnyksta per savaitę.
- Limfmazgiai per 2-3 dienas padidėja arba pasidaro skausmingi.
- Stipriai karščiuojama ir neįmanoma sumažinti kūno temperatūros.
- Skaudą galvą, raumenis, pilvą; pagelto oda, atsirado išbėrų, išsivystė bakterinė infekcija, pavyzdžiui, tonzilitas (angina).
