Su kuo susijusi gyvenimo kokybė? Daugeliui žmonių kokybiškas gyvenimas asocijuojasi su materialine gerove ir prabanga. Iš tikrųjų terminu "gyvenimo kokybė" medikai neretai įvardija žmogaus fizinę ir dvasinę sveikatą. Dar tiksliau - gyvenimo kokybė yra paties žmogaus subjektyvus savo fizinio, psichologinio, emocinio ir socialinio funkcionavimo suvokimas. Kuo žmogus geriau vertina visas minėtas savo funkcijas, tuo kokybiškesnis jo gyvenimas. Jų vertinimas ypač svarbus gydant sunkias ligas.

Ar pastebėjote, kaip keistai elgiasi kai kurie žmonės, kai susinervina? Vieni ima vaikštinėti pirmyn bei atgal, kiti - barbena pirštais į stalą, treti - pešioja savo plaukus ir t.t. Gal ir jūs patys panašiai elgiatės stresinėse situacijose? Nelaikykite dėl to savęs neurotiku ir nesišaipykite iš kitų, kurie susinervinę elgiasi, nelyginant psichiniai ligoniai. Specialistai teigia, kad tokia psichomotorinė ažitacija būdinga ne liguistam, o būtent sveikam žmogui, kovojančiam su depresija. Pasak jų - tai instinktyvi adaptacinė-apsauginė elgsena, padedanti greičiau nusiraminti. Jeigu neturite "savojo" įpročio, galite išbandyti bet kurį iš specialistų siūlomų variantų.

Mums miegant veidas paprastai būna atsipalaidavęs ir gali savarankiškai (be mūsų valios) lavinti savo savybes dar nepatirtais jam judesiais. Tačiau miegant veidui galima ir pakenkti.
Paprastai manoma, jog kokybiškam miegui būtinas atskiras kambarys su gražiais, specialiai miegui pritaikytais baldais. Bet kodėl tuomet tiek daug žmonių kenčia nuo nemigos? Tad gal geram miegui svarbu kas kita? Kad miegas būtų visavertis, pirmiausiai būtini tokie dalykai - galimybė patogiai įsitaisyti, tyla, ramybė ir tamsa. Svarbu ir tai, kad mes (ir mūsų galvos smegenys) jaustumės pavargę ir mums iš tiesų norėtųsi pailsėti "dvasia ir kūnu". Jeigu mes visą dieną praleidome prie rašomojo stalo, galima nedvejojant tvirtinti, kad mūsų smegenys pavargo labiau už kūną. Bet kaip jas užmigdyti, jeigu kūnas dar visai to nepageidauja? Tuomet protingiausia prieš miegą šiek tiek pasivaikščioti, o tik po to gulti miegoti.

Yra nevalyvų žmonių, kurių namuose karaliauja netvarka. Bet yra ir pernelyg mėgstančių švarą. Tarp šių - daugiausiai moterys. Jos nuolat tvarko, šveičia ir blizgina savo namus, skalbia, plauna, dezinfekuoja... Regis, nieko čia bloga - tvarkingumas ir švaros siekimas pagirtinas bruožas. Tačiau perdėtas švarinimasis gali atskleisti ir tam tikras psichologines asmenybės problemas.

Visada labai svarbu suvokti, kas iš tiesų vyksta. Ir tai nėra toks paprastas uždavinys, kaip galėtų pasirodyti.
Štai žiūrime į vaikišką medinį traukinuką ant grindų, į jo ryškiai nuspalvintus vagonėlius. Žaisliuką galima peržengti, galima užkliuvus už jo suklupti, sulaužyti jį, visai neatkreipti į traukinuką dėmesio arba apeiti jį.

 Mes, moterys, visos išgyvename tam tikras slaptas baimes ir turime slaptų troškimų. Deja, savo baimių taip paprastai į dienos šviesą neišviliosi. Todėl ir apsieiti su jomis reikia gudriau. Vienas iš būdų - išmokti atsekti savo baimės pėdsakais iki pat galo.