Ne paslaptis, kad daugelį vyrų kartais kamuoja sindromai: mėgstančius kilnoti stiklelį - pagirių sindromas, darboholikus - lėtinio nuovargio sindromas ir t.t. Ir nieko čia keista - apie tuos sindromus yra girdėję visi, tad niekas nesistebi. Tačiau, pasirodo, vyrų gyvenimą gali nuodyti daugybė sindromų, apie kuriuos, ko gero, niekas nė neįtaria, išskyrus juos pačius.
Nepajėgumo sindromas
Nuomonė, kad „vyrai visada gali" baugina stipriosios lyties atstovus, nes jie gerai žino, kad nesėkmę galima patirti įvairiame amžiuje. Ypač vyrus erzina kalbos, kad moterų seksualumas laikui bėgant vis didėja, o vyrų seksualinis pajėgumas - mažėja. Tokios mintys kai kuriems „įvaro" vadinamąjį nepajėgumo sindromą. Pačiam vyrui atsikratyti šio sindromo vargu ar pavyktų, jeigu jam nepadėtų mylinti ir išmintinga gyvenimo draugė.
„Boso" sindromas
Šis sindromas būdingas kone visiems vyrams nuo pat mažens. Jį išugdo rūpestingieji tėveliai, siekdami, užauginti „tikrą vyrą". Svarbiausia, kad jų sūnus jaustųsi pranašesnis už moteriškąją lytį ir neturėtų jokių jai būdingų savybių. Dėl tokio auklėjimo, apie 70 proc. vyrų blogai jaučiasi darbe vadovaujant moteriai, apie 64 proc. kompleksuoja, jeigu žmona uždirba daugiau pinigų, ir apie 58 proc. pavydi savo gyvenimo draugėms profesionalumo, pasiekimų darbe bei karjeroje. Psichologų teigimu, šio sindromo atsikratyti beveik neįmanoma.
„Prarasto laiko" sindromas
Šis sindromas būdingas vidutinio ir vyresnio amžiaus vyrams. Apie 80 proc. vyrų, artėdami prie 50-ies metų ar jau sulaukę tokio amžiaus, ima nervintis, kad neva nieko gyvenime nepasiekė ir jau nebesuspės pasiekti. Tokių įkyrių minčių jie galėtų atsikratyti teigdami sau, kad daugelio garsių vyrų (pvz., Pikaso) sėkmė prasidėjo būtent nuo 50-ies metų.
Uošvės sindromas
Šis sindromas pirmą kartą buvo aprašytas Rumunijos mokslininkų, bet jis būdingas ne vien tos šalies vyrams. Uošvės sindromas pasireiškia tuo, kad vyrui labai sunku gyventi po vienu stogu su žmonos motina, ir dėl to jį kamuoja stresas, padidėjęs nervingumas, depresija ir kitokie negalavimai. Apsigyvenus atskirai nuo uošvės, šios problemos dažniausiai išnyksta tarsi savaime.
Don Žuano sindromas
Laimei, dėl šiuolaikinės emancipacijos šio sindromo atvejų vis retėja. Tačiau vis dar pasitaiko vyrų, kurie jaučia poreikį pirmi pareikalauti skyrybų, nelaukdami kol jų pareikalaus žmona, arba pirmi palikti gyvenimo draugę, kol ji nespėjo „atšalti". Don Žuano sindromas „saugo" vyrą, kad jis nepasijustų žmonai esąs nereikalingas: veikiausiai kitados taip jautėsi paliktas mylimos merginos. Jis gali visą gyvenimą dažnai keisti meilužes, baimindamasis dar kartą pasijusti nemylimas ir nebereikalingas.
Heraklio sindromas
Šis sindromas nuodija daugelio šiuolaikinių šeimų gyvenimą. Tai tarsi viduje sėdintis kipšiukas, skatinantis vyrą priešintis žmonos įkalbinėjimams padėti jai nudirbti „moteriškus" darbus. Heraklis po visų savo žygdarbių tapo amazonių karalienės vergu ir dirbo visokius moteriškus darbus. Nors šiuolaikinių vyrų anaiptol negalima lyginti su Herakliu, šis sindromas kai kuriems iš jų nesvetimas.
Napoleono sindromas
Tai daugelio žemaūgių vyrų sindromas. Kamuojami šio sindromo, vyrai užsibrėžia sunkiai įgyvendinamus tikslus ir dažniausiai juos pasiekia, tarsi jiems padėtų pati gamta stengdamasi kompensuoti „skriaudą". Taip elgėsi garsusis Napoleonas, tapęs Prancūzijos imperatoriumi: jo ūgis siekė vos 157 cm.
Švarcnegerio sindromas
Vyrai, kuriems būdingas Švarcnegerio sindromas, trokšta būti panašūs į savo garbinamą „dievaitį". Jis gali būti garsus dainininkas, aktorius, sportininkas ir pan. Siekdami supanašėti su garesnybe, kai kurie vyrai ryžtasi net plastinei operacijai. Įtikinti juos to nedaryti kartais neįstengia net psichologai. Būdamas nepanašus į savo „dievaitį", vyras jaučia nuolatinį stresą ir depresiją. Tad vienintelis būdas pagerinti savijautą - „supanašėti".
Aleksandro Makedoniečio sindromas
Tai gana įdomus sindromas, kamuojantis daugumą vyrų. Tačiau retas vyras prisipažįsta jį turįs. Makedoniečio sindromas pasireiškia baime pasirodyti ne itin vyrišku prieš kitus vyrus. Ir pirmiausiai todėl, kad šie nepalaikytų homoseksualiu. Pasak psichologų, apie 21 proc. šio sindromo kamuojamų tradicinės orientacijos vyrų turi panašių polinkių, o apie 3 proc. - netgi jaunystėje įgytos patirties (kaip ir Aleksandras Makedonietis).
