Gyvūnai vis labiau pripažįstami visaverčiais gydomojo proceso dalyviais.
Bežodė užuojauta, prisirišimas ir bendravimas su kita gyva būtybe gali padėti sėkmingai pasveikti.
Daugybė atliktų tyrimų patvirtina tiesioginį ryšį tarp žmogaus emocijų ir imuninės sistemos funkcionavimo.
Siekiant padidinti išgijimo efektyvumą sunkių ligų ir negalių atvejais, gyvūnų terapija buvo išskirta į visiškai savarankišką discipliną.
Apie mus supančius gyvūnus dažniausiai esame linkę galvoti tik kaip apie padėjėjus, o ne gydytojus.
Klasikinis pavyzdys: šuo - aklojo vedlys.
Kaip bebūtų keista, tačiau vis dažniau gyvūnams priskiriamas kitas vaidmuo - terapeuto.
Pavyzdžiui
smegenų pažeidimus patyrusių ligonių reabilitacinėse programose gana sėkmingai buvo pradėtas naudoti jojimas žirgu (žinomas kaip hipoterapija).
Pastaruoju metu įvairių medicinos sričių specialistai: terapeutai, fizinio atsinaujinimo terapijos bei kiti gydytojai ėmė sėkmingai naudoti žirgus sunkiems ligoniams gydyti.
Kadangi žirgo ėjimo ritmas labai gerai dera su žmogaus, hipoterapija padeda smegenims atkurti judesio vykdymo funkcijas, prarastas po sunkaus smegenų sužeidimo.
Gyvūnų terapijos reikšmė
Gyvūnų terapija - tai gydymo metodika “vienas vienam”, turinti aiškiai suformuluotus tikslus, kai gydymas atliekamas dalyvaujant ir padedant gyvūnams, kuriuos prižiūri tos srities gydytojas profesionalas: ar tai būtų terapeutas, ar fizinės ir užimtumo terapijos specialistas, ar socialinis darbuotojas, jie stebi paciento gijimą taip, kaip tai darytų ir tradicinės terapijos atveju.
Gyvūnų terapijos tikslas yra padėti sukurti motorinius sugebėjimus, dėmesio koncentraciją, bendravimo ir savosios vertės supratimo funkcijas.
Gyvūnai būna sertifikuoti, juos prižiūri tam darbui paruoštas asmuo.
Yra draugijų, kurios rūpinasi gyvūnų treniravimu ir sertifikavimu tarnybai “vienas vienam” bei terapinėms situacijoms.
Labai padaugėjo pasveikimo atvejų, kai gydant dalyvauja gyvūnai. Jie padeda pašalinti baimę, suteikia ligoniui motyvaciją sveikti.
Tradicinės terapijos atveju dažnai tai būdavo nepasiekiama, nesvarbu kokius sugebėjimus būtų siekiama išugdyti: fizinius, pažintinius, elgesio, socialinius ar emocinius.
Gyvūnai gydo psichikos sutrikimus
Turbūt visiems suprantama, kokį vaidmenį gyvūnai atlieka gydant psichines ligas: depresijos kankinami ligoniai dažniausiai būna sutrikę, užsidarę giliai savyje, nesugeba ištiesti kitam rankos.
Tačiau pabendravę su gyvūnais, tokie ligoniai pamažu atsiveria.
Vienas vyras su potrauminio streso diagnoze metų metus nebylus ir nejudantis išbuvo embriono pozoje, ir niekas negalėjo iš ten jo “ištraukti”. Tik airių vilkšunis, gulintis nosis prieš nosį, sugebėjo pasiekti kontaktą žvilgsniu ir akių judesiais.
Panašaus rezultato pasiekė ir triušis, atneštas vienam prievartą patyrusiam vaikui, kuris pirmuosius žodžius ištarė būtent jam, nors iki tol niekam žodžio nebuvo prataręs.
Gyvūnai fizinėje ir užimtumo terapijoje padeda tiesiogine to žodžio prasme pacientams atlikti pirmuosius judesius.
Vienam vaikui, visiškai negalėjusiam vaikščioti, buvo atvestas labradorų veislės šuo, kurį terapeutas su padėjėju laikė taip, kad vaikas negalėtų jo pasiekti.
Tai sužadino vaiko motyvaciją, ir jis, norėdamas paliesti šunį, pirmą kartą buvo priverstas daryti mažus žingsnelius, ir taip išmoko eiti.
Vienai vėžio sudarkytu veidu moteriai labai padėjo atneštas triušis, kuris tyliai tupėjo moteriai ant krūtinės ir ramiai į ją žiūrėjo. “Triušiui buvo nesvarbu, kaip aš atrodau” - pastebėjo moteris, kurios psichiką labai žeidė negražiu tapęs veidas.
Sveikstančiajam naudingos teigiamos emocijos
Jeigu manote, kad tai tik retos išimtys, tuomet nepakankamai gerai įvertiname gyvūnams būdingą inteligentiškumą bei jų sensorinius sugebėjimus.
Gyvūnai sugeba atnaujinti pojūčius arba padeda jiems atsirasti, nesvarbu, ar esame tuos pojūčius praradę ar jų iš viso niekad neturėjome.
Gyvūnai yra kartu ir mokytojai, ir gydytojai.
Onkologai pastebi, kad moterys, sergančios vėžiu, gyvena ilgiau už vyrus, sergančius ta pačia vėžio forma, matyt, dėl to, kad jos labiau linkusios pripažinti jausmus ir į juos reaguoti.
Todėl atėjo laikas pakeisti gydymą taip, kad jausmams atsirastų derama vieta, nes jausmai suteikia didesnę galimybę pasveikti.
