Jau seniai žinoma, kad apie žmogaus vidinį pasaulį galima spręsti pagal tai, su kuo jis draugauja, kaip rengiasi, ką valgo, kokių turi pomėgių, kokios klausosi muzikos ir t.t. Bet dabar neabejojama, kad apie žmogų kalba ir jo namų interjeras bei tvarka. Kiekvienas žmogus savaip realizuoja savo poreikius. Vieni gali metų metus nekeisti interjero, baldų ir nusistovėjusios tvarkos, o kiti jaučia poreikį juos keisti gana dažnai, vienų namai apstatyti šiuolaikiškais baldais, kitų - labiau primena antikvarinę parduotuvę, vienų namuose kiekvienas daiktas turi savo vietą, kitų - daiktai išmėtyti, be to, pilna nereikalingų daiktų. Svečiuojantis galima nesunkiai susidaryti nuomonę apie namų šeimininką...
Apie nuolatinį poreikį keistis
Jau seniai žinoma, kad apie žmogaus vidinį pasaulį galima spręsti pagal tai, su kuo jis draugauja, kaip rengiasi, ką valgo, kokių turi pomėgių, kokios klausosi muzikos ir t.t. Bet dabar neabejojama, kad apie žmogų kalba ir jo namų interjeras bei tvarka. Kiekvienas žmogus savaip realizuoja savo poreikius. Vieni gali metų metus nekeisti interjero, baldų ir nusistovėjusios tvarkos, o kiti jaučia poreikį juos keisti gana dažnai, vienų namai apstatyti šiuolaikiškais baldais, kitų - labiau primena antikvarinę parduotuvę, vienų namuose kiekvienas daiktas turi savo vietą, kitų - daiktai išmėtyti, be to, pilna nereikalingų daiktų. Svečiuojantis galima nesunkiai susidaryti nuomonę apie namų šeimininką...
Dviejų jėgų įtakoje
Pasak Z.Froido, kiekviename žmoguje iš prigimties užprogramuotos dvi jėgos - kuriamoji (skatinanti, kurti, tobulėti, pratęsti giminę) ir griaunamoji (skatinanti susinaikinti). Regis, turėtų būti reikalinga tik pirmoji, bet iš tikrųjų reikalingos jos abi.
Kuriamoji jėga sujungia ir suvienija atskiras struktūras. Jeigu žmoguje būtų vien tik ji, jie negalėtų nei augti, nei tobulėti: siekiant sukurti nauja, pirmiausia būtina sunaikinti tai, kas sena. Taikūs, deramai sureguliuoti ir subalansuoti kuriamieji impulsai paprastai gerai vertinami ir sąmoningai skatinami.
Griaunamoji jėga išardo, išskiria ir paverčia struktūrą chaosu. Jeigu žmoguje būtų vien ji, jis nuolat keistųsi - iš esmės jo, kaip asmenybės, tarsi nebūtų. Todėl ardomieji ir chaotiškieji impulsai vertinami neigiamai ir "nustumiami" į pasąmonę.
Žmogus nuo pat gimimo verčiamas ieškoti optimalios pusiausvyros tarp abiejų minėtų jėgų, nes tik jai esant gali turėti normalią ir harmoningą psichiką. Veikiamas tų jėgų, žmogus nesąmoningai siekia destrukcijos (nori susinaikinti), o sąmoningai - kurti, tobulėti (žodžiu, gyvuoti). Tai jam nėra lengva. "Išoriniai veiksmai" keičia žmogaus vidinį pasaulį, o "rausimasis vidiniame pasaulyje" sąlygoja jo veiksmus. Pavyzdžiui, šeimininkas sumano perstatyti baldus savo bute ir stumdo juos po kambarį ieškodamas tinkamiausios vietos. Tuo pačiu metu vyksta du procesai: veikiant ardomajai destruktyviai jėgai griaunama senoji tvarka, o veikiant kuriamajai jėgai išbandomi nauji interjero variantai.
Kiekvienas būsto tvarkymas yra ne kas kita, kaip griovimas ir kūrimas: išmetami arba sunaikinami seni nebereikalingi daiktai, išvalomos patalpos, o po to interjeras papildomas naujomis detalėmis (pakabinamos naujos užuolaidos, patiesiami nauji kilimėliai, išdėliojami nauji suvenyrai, pamerkiama šviežių gėlių ir t.t.). Tai darydamas namų šeimininkas realizuoja abi savyje tūnančias jėgas.
Retą žmogų ilgai tenkina vienodas interjeras. Nusistovėjusi tvarka ilgainiui įgrysta, todėl kyla noras ką nors keisti, pavyzdžiui, perdažyti sienas, perklijuoti sienų apmušalus, perstatyti baldus, užtiesti juos naujais užtiesalais ir pan. Aišku, norint tai padaryti, tenka suardyti senąją tvarką. Priklausomai nuo savo psichikos struktūros, žmogus gali optimaliai suderinti savo destruktyviąją jėgą su kuriamąja ir jaustis patenkintas.
Išorinis ir vidinis apsivalymas
Vienoms šeimininkėms namų tvarkymas atrodo tarsi lažas, o kitoms - malonus užsiėmimas. Netgi ta pati moteris gali vieną kartą tvarkytis prisiversdama, o kitą - jausdama pasitenkinimą. Tai visiškai normalu. Daugelis įninka tvarkytis siekdamos nusiraminti, atsikratyti neigiamų emocijų, neutralizuoti stresą. Tai gerai, nes fizinis darbas palankiai veikia visą organizmą, o jo rezultatai (šiuo atveju - švari ir tvarkinga aplinka) - psichiką. Žodžiu, tvarkytis visapusiškai naudinga.
Derama tvarka namuose rodo griaunamosios ir kuriamosios jėgos pusiausvyrą. Tuo tarpu polinkis nuolat iki sterilumo šveisti savo namus ir saugoti idealią tvarką, gali rodyti tam tikrus šeimininkės sielos "nešvarumus" - ligas, traumas, emocijas. Užuot atsikračiusi sielos gilumoje tūnančio "šlamšto", ji verčiau blizgina tai, kas gerai matoma. Nuolatinė netvarka namuose taip pat nemažai "pasako" apie jų šeimininkės vidinį pasaulį.
Tvarkantis nemažai įtakos turi psichologinis nusiteikimas. Pavyzdžiui, budistai ir kai kurių kitų religijų šalininkai indų plovimą laiko ne varginančiu nemaloniu darbu, o tam tikra meditacijos rūšimi. Jiems šis procesas - tarsi savitas apsivalymas, atsinaujinimas, netgi atgimimas. Turbūt panašiai galima pasakyti ir apie krikščioniškąjį apsišvarinimą prieš didžiausias metų šventes - Kalėdas, Velykas.
Patarimai besitvarkantiems
Stenkitės savo namus tvarkyti sąmoningai, gerai suvokdami visa, ką darote, ir jausdami pasitenkinimą. Klausykite savo vidinio balso. Pavyzdžiui, norėdami atsikratyti seno nebereikalingo daikto, pasikliaukite tomis emocijomis, kurios atrodo stipresnės: jeigu labai nesinori skirtis su širdžiai mielu daiktu, keliančiu malonius prisiminimus, pasilikite jį, bet jei labiau norisi atsikratyti įgrisusios "senienos" ir jos vietoje įsigyti naują, drąsiai meskite ją į šiukšliadėžę. Nebijokite atsikratyti net kitados dovanotų daiktų, jeigu jie jums atrodo nusibodę ir nebereikalingi. Sąmoningai apsisprendę, jausitės maloniau, negu taikstydamiesi su tuo, kas neva neišvengiama ar privalu.
