Kuo šalčiau lauke, tuo labiau mums norisi šilumos. Siekdami apsisaugoti nuo šalčio, pasitelkiame viską, kas tik papuola po ranka - įvairiausius šildymo prietaisus, šilčiausius megztinius ir kepuraites... Drėgmės ir šalčio persmelktu laikotarpiu tai būtina. Tačiau drauge įdomu, jog egzistuoja nemažai ligų, kurias medicina gydo... šalčiu.
Pirmiausiai, kas ateina į galvą - tai šalti kompresai, kurie dedami prie sutrenktų ar kitaip pažeistų kūno vietų. Kadangi į šaltį reaguojančių receptorių žmogaus odoje yra maždaug 10 kartų daugiau, negu reaguojančių į šilumą, vietinis atšaldymas labai efektyviai slopina skausmo pojūtį, užblokuodamas odos paviršiuje esančias nervines galūnėles. Atšaldymas pasižymi ir antiuždegiminiu poveikiu, nes normalizuoja apykaitinius procesus pažeistuose organuose ir audiniuose. Jis stabdo patinimus, lėtina kraujotaką ir mažina kraujo skvarbą per smulkiųjų kraujagyslių sieneles.
Spazmolitinis (atpalaiduojamasis) vietinio atšaldymo poveikis padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis. Dėl šalčio poveikio pasireiškiantis paviršinių ir giliau esančių kraujagyslių susiaurėjimas prisideda prie kraujoplūdžių sustabdymo. Pirmosiomis dienomis tokių procedūrų trukmė neturi viršyti 15 minučių.
Prieinamiausia šaldomoji procedūra yra panaudojant paprasčiausią vandenį. Pavyzdžiui, apalpus, kad žmogus atgautų sąmonę, kartais pakanka vien apšlakstyti jo veidą ir krūtinę šaltu vandeniu. Kai kurių ligų atveju ar iškilus neatidėliotinos pagalbos būtinybei, rekomenduotina taikyti šaltas rankų arba kojų vonias (vanduo turi būti žemesnės kaip 20 laipsnių temperatūros). Tokias procedūras galima taikyti, pavyzdžiui, susitrenkus bet kurią kūno vietą, patempus sąnarius ir panašiais atvejais.
Ištikus ūmiam smegenų kraujotakos sutrikimui (insultui), be pagrindinio gydymo, reikia nedelsiant apiplauti šaltu vandeniu ligonio nugarą, krūtinę, pilvą, rankas ir kojas. Vėliau tokias procedūras reikia kartoti triskart per dieną. Į vandenį, kuriuo apiplaunamas ligonis, patartina įpilti šiek tiek acto arba įbertidruskos.
Šaltas vanduo gali padėti atsikratyti galvos skausmo. Tačiau tokiais atvejais juo reikia ne trinti smilkinius ar sprandą, kaip paprastai manoma, o pasidaryti šalto vandens kojų vonelę. Tuomet iki kulkšnių 1 - 2 minutėms įsistoti į šaltą vandenį ir energingai jame pavaikščioti vietoje. Po to kojas iškart sausai ištrinti rankšluosčiu, apsimauti šiltas kojines ir toliau aktyviai pavaikščioti arba pašokinėti apie 10 minučių.
Šalta kojų vonia gali sumažinti temperatūrą. Tačiau tokia procedūra patartina tik santykinai sveikiems žmonėms. Laikyti kojas šaltame vandenyje galima ne ilgiau kaip 1 minutę, po to reikia apsimauti šiltas kojines ir apie 15 minučių energingai pavaikščioti. Po tokios procedūros kūno temperatūra paprastai nukrinta maždaug 1 laipsniu.
Kai galvą pradeda skaudėti dėl pakilusios kūno temperatūros, migrenos, kraujoplūdžio iš nosies, psichinio sudirgimo, padeda drėgni šalti kompresai. Juos pasiruošti pakankamai paprasta. Tereikia keliais sluoksniais sulankstyti minkštą audinį arba marlę sumirkyti šaltame vandenyje, lengvai nuspausti ir uždėti ant nosies viršaus tarpuakio srityje (jeigu kraujoplūdis iš nosies), ant ligonio kaktos (esant aukštai temperatūrai) ar kitų vietų, kur uždėtas kompresas mažina skausmo pojūtį. Kadangi nuo ligonio kūno drėgnas audinys greitai įkaista, kas 3 - 4 minutes jį reikia keisti. Bendra tokios procedūros trukmė gali siekti nuo 5 iki 40 minučių.
Visiems gerai žinoma šalto kompreso atmaina yra pavilgai. Jie plačiai naudojami, kenčiant nuo ūminių uždegiminių odos, kraujagyslių ir limfagyslių ligų, hemorojaus. Naudingi nuo sutrenkimų arba sąnarių pasitempimų (veiksmingiausia tokia procedūra pirmąją parą po patirtos traumos).
