Yra žmonių, kurie jau ne vienerius metus skundžiasi rėmeniu, bet į gydytoją dėl to nesikreipia. Pasikliaudami reklama ar kaimynės patarimais, jie vartoja "pirktinius" arba liaudiškus vaistus, netrukdydami progresuoti stemplės ligoms. Šio organo ligos diagnozuojamos vis dažniau. Kai kurios iš jų reikalauja skubaus chirurginio gydymo.
Stemplė yra maždaug 25 cm ilgio vamzdelio pavidalo organas, jungiantis ryklę su skrandžiu. Šio organo audiniai labai minkšti ir jautrūs. Matyt, todėl juos dažnai pažeidžia ligos. Pastaruoju metu vis dažniau diagnozuojami gerybiniai ir piktybiniai augliai, kardiospazmai, divertikulitas ir kitokios stemplės ligos. Jos gydymas, ypač chirurginis, nelengvas, nes stemplė yra gana sunkiai pasiekiama.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių stemplės ligų yra kardiospazmai. Kardija (?) vadinama viršutinė skrandžio dalis, pereinanti į stemplę. Būtent šioje vietoje išsivysto spazmai, trukdantys maistui patekti į skrandį. Dėl spazmų neatsiveria skrandį su stemple jungianti rauktis (sfinkteris), todėl maistas gali stemplėje užsibūti gana ilgai - net iki kelių parų. Jeigu taip atsitinka dažnai, ilgainiui stemplė išsiplečia, ir dėl to atsiranda naujų problemų.
Kardiospazmai gydomi patempiant stemplės ir skrandžio jungties vietą. Tai vadinama dilatacija. Pro burną į kardijos sritį įterpiamas specialus balionėlis, kuris pripučiamas iki reikiamos spaudimo ribos. Šis seansas trunka keletą minučių. Iš viso padaromos 3-6 procedūros (1-2 dienų intervalu). Jeigu visiškai pašalinti simptomų nepavyksta, gydymo kursas pakartojamas. Daugumai (maždaug 84 proc.) pacientų prireikia pakartotinės dilatacijos. Jeigu dėl ilgalaikio stemplės tempimo atrofuojasi jos raumenys, taikomas chirurginis gydymas.
Kita dažnai pasitaikanti stemplės liga - jos susiaurėjimas, moksliškai vadinamas striktūra. Peptinę striktūrą sukelia rūgštus turinys, patekęs iš skrandžio atgal į stemplę (ezofaginis refliuksas). Jis pirmiausiai sukelia rėmenį. Jeigu rūgštus turinys dažnai dirgina stemplės gleivinę, joje gali išsivystyti uždegimas, o vėliau gali susiaurėti apatinė stemplės dalis. Rūgštus skrandžio turinys į stemplę prasiskverbia dėl jos raukties susilpnėjimo.
Stemplės striktūra gali išsivystyti jos gleivinę nudeginus tam tikroms cheminėms medžiagoms, pavyzdžiui, acto esencija. Dėl stipraus gleivinės nudegimo stemplė susiaurėja. Trumapaikis susiaurėjimas gydomas specialiu medicininiu instrumentu, skirtu jai tempti. O dėl ilgalaikės striktūros gali tekti stemplę pakeisti nauja, suformuota iš kitų organizmo audinių (skrandžio, storosios ar plonosios žarnos).
Rėmuo ir maisto susilaikymo pojūtis stemplėje rodo šio organo ligą, dėl kurios reikia kreiptis į gydytoją. Dauguma žmonių tai žino, tik dėl savo neryžtingumo kartais delsia pernelyg ilgai, leisdami ligai progresuoti. Tačiau pasitaiko simptomų, kurie gali atrodyti neturį nieko bendra su virškinamuoju traktu ir gali "apgauti" nelabai patyrusį gydytoją. Pavyzdžiui, dėl minėto refliukso gali kamuoti krūtinės skausmai, primenantys širdies ligai būdingus simptomus. Kiek ir kuo žmogus begydytų širdį, skausmas neišnyksta, nes nepašalinama jo priežastis. Jau minėti kardiospazmai neretai palaikomi bronchinės astmos simptomu. Dėl maisto susilaikymo stemplėje jie labiausiai kamuoja naktimis, kai kūnas būna horizontalioje padėtyje ir rūgštaus turinio patenka net į kvėpavimo takus. Bronchinės astoms priepuoliai taip pat neretai išsivysto naktį, todėl paprasta apsirinkti. Jeigu ilgai nenustatoma tikroji kardiospazmų priežastis, gali išsivystyti kvėpavimo takų uždegimas, o vėliau ir pneumonija. Bet jei gydytojas, išklausęs pacientą, iš karto susizgrimba padaryti stemplės rentgeninį tyrimą su kontrastine medžiaga ir ezofagoskopiją, paprastai tokių problemų išvengiama.
