Dažniausiai ši nemaloni problema aplanko 30-50 metų moteris, turinčias vaikų. Šlapimas gali sunktis po lašelį arba gausiai lietis čiaudint, kosint, keliant sunkius daiktus. Nėštumo periodu ir gimdant, moters dubens dugno raumenims ir nervams tenka toks didelis krūvis, kad sutrinka kai kurių jautrių mechanizmų veikla. Be to, moterų šlapimtakius dažniau žaloja infekcijos, kurios taip pat gali sąlygoti šlapimo nelaikymą. Tai - ne liga, tik įspėjimas, kad sistema sutrikusi.
Yra du šlapimo nelaikymo tipai: imperatyvinis, arba motorinis (nesugebėjimas sulaikyti didelio šlapimo kiekio) ir stresinis (šlapimo išsiliejimas patyrus fizinį arba emocinį sukrėtimą). Pirmuoju atveju žmogus pajunta nenumaldomą norą ištuštinti šlapimo pūslę. Ir jeigu tuo metu neįmanoma nusišlapinti, gali įvykti “avarija”. Toks variantas galimas ir vyrams, ir moterims. Stresinis tipas - tai negausus šlapimo išsiskyrimas kosint, čiaudint, dirbant sunkų fizinį darbą, o kartais net lytiškai santykiaujant. Jis būdingas moterims.
Imperatyviniai poreikiai
Kai žmogus nuolat jaučia poreikį nusišlapinti, jo šlapimo pūslė laikoma “silpna” arba “dirglia”. Kodėl taip atsitinka? Pirmiausia todėl, kad iš smegenų struktūrų sklindantys impulsai, kurie reikalauja sulaikyti šlapimą, yra pernelyg silpni, kad įstengtų sustabdyti nevalingus šlapimo pūslės raumenų susitraukimus.
O kartais taip atsitinka todėl, kad šlapimo pūslė niekada neištuštėja. Tokiu atveju žmogus priverstas dažnai šlapintis ir sukti galvą, kaip naktį išsaugoti sausą patalą.
Ką daryti?
Dažniausiai šlapimo nelaikymas pasireiškia dėl dubens dugno raumenų ir šlapimo pūslės sfinkterio (raumenų žiedo) susilpnėjimo. Bet šiuos raumenis, kaip ir visus kitus, galima sustiprinti darant specialius pratimus. Pabandykite savarankiškai juos treniruoti ir pabandyti sulaikyti kaskart vis daugiau šlapimo. Ilgainiui sumažės šlapimo pūslės dirglumas, ir nebejausite nuolatinio poreikio ją ištuštinti.
Toliau pateiktus pratimus visos moterys turėtų daryti kasdien, net jeigu kol kas jos puikiai laiko šlapimą. Tačiau jie ypač svarbūs nėščioms moterims, kurios jaučia dažną poreikį šlapintis. Mat augantis vaisus vis stipriau spaudžia šlapimo pūslę, o artėjantis gimdymas verčia organizmą gaminti hormonus, kurie sumažina dubens dugno raumenų tonusą. Vienok niekada ne vėlu pradėti daryti šiuos pratimus:
* Atpalaiduokite pilvo ir sėdmenų raumenis, o po to įtempkite makšties raumenis ir keletą sekundžių pabūkite tokioje padėtyje. Tuo metu stenkitės neįtempti pilvo ir sėdmenų. Pratimą pakartokite 10 kartų. Pamažu ilginkite makšties raumenų įtempimo laiką.
* Pabandykite 2-3 sekundes sulaikyti šlapimą, o po to vėl šlapinkitės. Darykite tai kasdien, bet ne dažniau negu 1 kartą per dieną.
Jeigu 4-6 savaites pasimankštinus nepastebima jokių rezultatų, reikia kreiptis į gydytoją. Galbūt jis rekomenduos psichoterapiją, elektrostimuliaciją, vaistus. Kai šlapimo nelaikymą sąlygoja neteisinga šlapimo pūslės padėtis, gali padėti operacija.
Kai šlapimo nelaikymas išsivysto sergant chronišku cistitu, reikia reguliariai ištuštinti šlapimo pūslę. Jeigu šlapinantis skauda, reikia kreiptis į urologą, nes panašiais simptomais pasireiškia infekcija.
Manoma, kad tik keletas procentų šlapimo nelaikančių moterų ryžtasi kreiptis į specialistus. Likusios nekreipia dėmesio į šį, jų manymu, menką negalavimą, arba mano, kad joms niekas negali padėti. Bet reikia pasakyti, kad maždaug 25-30 proc. motorinio šlapimo nelaikymo atvejų padeda išgydyti gimnastika, fizioterapija ir vaistai. Ankstyvąsias stresinio šlapimo nelaikymo formas efektyviai gydo gimnastika.
Naudojami vadinamieji makšties kūgeliai, treniruojantys sfinkterio raumenis. Taikant vienokius ar kitokius gydymo metodus, visiškai pasveiksta maždaug 90 proc. pacienčių.
