Lėtinio nuovargio sindromas - tai psichinio persitempimo sąlygota nuolatinio nuovargio būsena. Dabartiniu metu egzistuoja keletas šio sindromo pasireiškimo priežastis aiškinančių versijų: dėl infekcinių ligų, ilgalaikės psichinės ir fizinės organizmo įtampos, dėl lėtinės intoksikacijos ir pan. Apskritai yra manoma, kad organizmo apsauginių galių nusilpimas, dažniausiai pasireiškiantis lėtinio nuovargio sindromo pavidalu, yra šiuolaikinio gyvenimo būdo rezultatas.
Lėtinio nuovargio sindromas - tai psichinio persitempimo sąlygota nuolatinio nuovargio būsena. Dabartiniu metu egzistuoja keletas šio sindromo pasireiškimo priežastis aiškinančių versijų: dėl infekcinių ligų, ilgalaikės psichinės ir fizinės organizmo įtampos, dėl lėtinės intoksikacijos ir pan. Apskritai yra manoma, kad organizmo apsauginių galių nusilpimas, dažniausiai pasireiškiantis lėtinio nuovargio sindromo pavidalu, yra šiuolaikinio gyvenimo būdo rezultatas.
Pastebėta, kad lėtinio nuovargio sindromas labiausiai gresia žmonėms, kurių darbas yra susijęs su didele atsakomybe. Juos nuolat kamuoja išgyvenimai, jog jie patys gali nesusitvarkyti su iškilusiomis užduotimis arba kad jų pavaldiniai padarys kokių nors klaidų. Tokie žmonės dažniausiai atsisako poilsio netgi tada, kai negalavimo simptomai akivaizdūs. Jie nenori pripažinti, jog dėl pablogėjusios savijautos kaltas įtemptas jų gyvenimo būdas.
Dabartiniu metu žinomi lėtinio nuovargio gydymo metodai pirmiausiai siejami su būtinybe pašalinti išgyvenamo streso priežastis.
Žmogui būtina pailsėti, kad jis galėtų atgauti, papildyti savo jėgas. Kad ir kaip racionaliai būtų paskirstomi krūviai, be poilsio organizmas ilgai neatlaiko - greitai nusilpsta ir nepajėgia priešintis daugeliui negalavimų.
Anaiptol ne pats geriausias poilsio būdas yra knygos skaitymas išsitiesus ant sofos arba televizoriaus žiūrėjimas. Toks "poilsis" gali turėti labai rimtų negatyvių pasekmių. Tyrimais buvo nustatyta, kad ilsėjimasis išsitiesus lovoje sąlygoja:
* raumeninių audinių nusilpimą ir sunykimą;
* ženklų mineralinių medžiagų ir mikroelementų kiekio organizme sumažėjimą;
* kalcio stygių ir kartu - kaulų susilpnėjimą bei jų trapumo padidėjimą;
* virškinamosios sistemos darbo efektyvumo sumažėjimą, širdies ir kraujagyslių veiklos tonuso nusilpimą, širdies ritmo padažnėjimą ir kraujo spaudimo bei sudėties pokyčius;
* bendrą organizmo nusilpimą ir išglebimą.
Poilsio metu rekomenduojama taikyti specialių autogeninių treniruočių metodą, greitai ir efektyviai galintį pašalinti nuovargio pojūčius bei orientuojantį organizmą į prisitaikymą prie efektyvaus poilsio režimo. Šis gydymo metodas padeda atgauti jėgas ir pakelti gyvybinį tonusą.
Norint gerai pailsėti, galima pasinaudoti tokiomis pozityviomis autogeninės treniruotės formulėmis:
"Aš puikiai ilsiuosi.
Mano savijauta tiesiog nuostabi.
Ši treniruotė grūdina mano nervus.
Aš jaučiuosi žvalus ir atsigavęs.
Aš kupinas energijos.
Aš jaučiu jėgų antplūdį.
Aš visiškai kontroliuoju save.
Mano nuotaika kuo geriausia. Ji tampa geresnė sulig kiekviena akimirka.
Kūne aš jaučiu lengvumą.
Mano raumenys įsitempia.
Mano kūnas pasirengęs nuveikti didelius darbus.
Viskas valdoma.
Dvasioje aš visiškai ramus.
Aplink mane - rimtis, mano protas kupinas pasitikėjimo savimi.
Kvėpavimas lygus ir gilus.
Jis ramina mane ir pripildo naujos energijos.
Mano kūnas paklusnus man ir nuolat pasirengęs veikti.
Aš jaučiuosi puikiai."
Pats geriausias poilsis organizmui yra sveikas miegas. Miegant kvėpavimas ir širdies ritmas stabilizuojasi, pasidaro tolygūs. Visi medžiagų apykaitos procesai sulėtėja, nervų sistema nurimsta.
Mokslininkai pamėgino išsiaiškinti, kaip organizmas pasirenka miego laiką. Pasirodo, tai nulemia smegenys. Smegenų neuronai gauna informaciją, kurią siunčia jutimo organai, ir reaguoja į ją. Neuronai - tai ląstelės, kurios palaiko žmogaus sąmonę ir kuriomis ji remiasi.
Kaip ir bet koks nervinis audinys, smegenų žievė per ilgą laiką nuvargsta. Tuomet pajutę nuovargį neuronai "nusprendžia", jog metas pailsėti. Jie nustoja stimuliuoti kitos galvos smegenų dalies - hipotalamo - ląsteles. Užblokuotas hipotalamas tarsi atjungia energinę smegenų bazę, atkerta ją nuo kraujo ir hormonų atnaujinimo šaltinių. Tuo pačiu metu pradeda gamintis tam tikros specialios, vadinamosios miego medžiagos. Neuronai taip pat nebegauna energinio sužadinimo, jie pasineria į savotišką savo veiklos slopinimo būseną. Smegenų žievė užmiega, o netrukus nugrimzta į miegą ir pats žmogus.
Kiek laiko reikia žmogui miegoti, kad prabudęs jis gerai jaustųsi ir būtų žvalus, tiksliai pasakyti sunku. Kiekvienam žmogui būdingas savo individualus režimas. Yra žinoma, kad, pavyzdžiui, Napoleonas, miegodavo vos po 3-4 valandas per parą. Tačiau daugumai žmonių tokio laiko būtų per maža. Todėl manoma, kad minėtu atveju tai buvo sąlygota liguistos būklės. Vidutinė miego norma kiekvienam sveikam žmogui sudaro 7 valandas ir 36 minutes.
Patiriant didelius fizinius krūvius, taip pat vaikystėje bei paauglystėje (tuomet organizmui būtina didelė gyvybinių jėgų atsarga, reikalinga organizmui vystytis ir augti), miego norma sudaro maždaug 8 valandas. Nesilaikant tokio miego režimo, galima rimtai susirgti. Geras ir gilus miegas veikia žmogaus organizmą efektyviau už bet kokį vaistą.
Mokslininkai atliko bandymus su žmonėmis ir gyvūnais, norėdami nustatyti, kuo miegas naudingas organizmui ir kaip atsiliepia jo veiklai. Šie eksperimentai parodė, kad miego trūkumas nualina organizmą keliskart greičiau negu maisto trūkumas.
