Spengimas ausyse kartais gali būti kokios nors ligos požymis. Jis jaučiamas nuolatos arba kartkartėmis, būna stiprus arba silpnas, girdimas vienoje arba abiejose ausyse.
Toks spengimas gali priminti žiogo svirpimą, upokšnio čiurlenimą ar bangų mūšos šniokštimą. Jis paprastai būna garsesnis tyloje, kankinant nemigai, susijaudinus arba patyrus kokią nors traumą.
Kaip atsiranda tik paties ligonio girdimas spengimas ausyse?
Tekant kraujui, kraujagyslių sienelės nuolatos pulsuoja - taip susidaro vadinamasis fiziologinis žmogaus organizmo ūžesys. Prie tokio nuolatinio garso priprantama dar kūdikystėje, ir paprastai į jį nebereaguojama. Be to, šis fiziologinis ūžesys visada būna labai silpnas. Buityje žmogų supantis triukšmas paprastai būna didesnis negu tas, kuris susidaro organizmo viduje, todėl jis pastarąjį visiškai nuslopina. Tačiau jeigu žmogų uždarysime į specialią patalpą, į kurią nepatenka jokie garsai iš aplinkos, jis išgirs savo organizmo fiziologinį ūžesį.
Panašiai atsitinka ir tiems žmonėms, kurie dėl kokių nors aplinkybių laikinai praranda klausą. Taip būna, pavyzdžiui, kai klausos kanalą užkemša sieros kamštis, taip pat sergant viduriniosios ausies uždegimu arba ausies kanalo uždegimu.
Tas pat atsitinka ir į ausies kanalą patekus kokiam nors svetimkūniui, pavyzdžiui, vatos gumulėliui.
Reikėtų žinoti, jog spengimas ausyse yra vienas pagrindinių prasidedančios arba paūmėjusios hipertenzijos simptomų. Jis atsiranda, kai padidėja kraujo spaudimas, tačiau išgėrus vaistų paprastai pradingsta.
Kai kada ūžesys ausyse būna tiesiogiai susijęs su klausos nervo sudirginimu. Taip dažniausiai atsitinka sutrenkus galvą, sergant kai kuriomis infekcinėmis ligomis, augliui spaudžiant klausos nervą, veikiant jį nuodingomis medžiagomis (pavyzdžiui, jeigu tenka dirbti su arsenu ar gyvsidabriu), taip pat kai kuriais vaistais (chininu, salicilo rūgšties preparatais ir kai kuriais antibiotikais).
Anemija (mažakraujystė), skydliaukės ligos bei avitaminozė daro neigiamą įtaką visam organizmui, todėl gali pažeisti ir klausos nervą, sukelti spengimą ausyse. Tokiu atveju spengti liaujasi tik visiškai išgydžius pagrindinę ligą. Beveik nuolatos ūžesius ausyse girdi žmonės, kurie serga Menjerio liga.
Ausyse gali pradėti spengti uždegimui išplitus į Eustachijaus vamzdžių gleivinę. Nesigydant ausies būgnelis gali suaugti su priešais jį esančia būgnelio ertmės sienele, ir tada klausa labai suprastėja. Ūžimą ausyse kartais galima pajusti keičiantis atmosferos slėgiui. Grįžus į normalias sąlygas, toks ūžimas paprastai greitai liaujasi.
Kaip gydytis
Kadangi spengimas ausyse atsiranda dėl labai įvairių priežasčių, tai skirtingais būdais jis ir gydomas.
Kai nustatoma,
jog ausyse spengia dėl širdies bei kraujagyslių sistemos ligos, mažakraujystės arba vitaminų trūkumo organizme, žmogui paprastai tenka kreiptis į gydytoją terapeutą. Be to, tokie ligoniai turi miegoti ne mažiau kaip aštuonias valandas per parą, vengti pervargimo (ne tik fizinio, bet ir protinio), stengtis nesijaudinti ir kuo daugiau būti gryname ore. Negalima rūkyti, patartina bent laikinai visiškai atsisakyti alkoholinių gėrimų, aštrių prieskonių, stiprios kavos bei juodosios arbatos.
Rekomenduojama valgyti daugiau pieniško, augalinio ir turtingo vitaminų maisto. Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti valerijono arba kitų švelniai veikiančių vaistų, kurie padeda normalizuoti nervų sistemos veiklą, sumažina arterinį kraujo spaudimą ir pagerina medžiagų apykaitą.
Jeigu nustatoma,
kad ūžimą ausyse sukelia infekcinės arba endokrininės sistemos ligos, tai jos pirmiausiai ir gydomos. Esant viduriniosios ausies arba Eustachijaus vamzdžio uždegimui, taip pat kai ausies kanalą užkemša sieros kamštis ar koks nors svetimkūnis, būtina kreiptis į gydytoją otorinolaringologą.
Sieros kamštis nesunkiai išplaunamas šiltu vandeniu, o rimtesni negalavimai, pavyzdžiui, ausies uždegimas, veiksmingai gydomi vaistais bei fizioterapinėmis procedūromis.
Tačiau otosklerozė, augliai, ausies būgnelio suaugimai bei kitokie viduriniosios ir išorinės ausies patologiniai pokyčiai turi būti gydomi chirurgiškai.
