“Man dažnai skauda pilvą. Kartais viduriuoju. Maniau, kad vystosi kokia nors skrandžio ar žarnyno liga. Vartojau vaistus nuo viduriavimo ir spazminių skausmų. Bet pastebėjau, kad žarnyno veikla dažniausiai sutrinka tuomet, kai nervinuosi. Gal dėl mano negalavimų kalti tik nervai? Kaip tokiu atveju reikėtų gydytis?”
Laiške minimi simptomai būdingi dirgliojo žarnyno sindromui (DŽS). Šis sindromas gali pasireikšti ne tik pilvo skausmais, viduriavimu, bet ir vidurių užkietėjimu arba pūtimu. Panašūs simptomai kamuoja daugelį žmonių.
Negerai, kad jie bando tuos simptomus numalšinti savarankiškai, nežinodami jų priežasties. Vieni vartoja laisvinamuosius vaistus, kiti - nuo viduriavimo, treti - spazmolitikus. Toks piktnaudžiavimas vaistais paprastai geruoju nesibaigia. Ilgainiui vaistai sutrikdo žarnyno, kepenų ir kai kurių kitų organų veiklą. O tikroji negalavimo priežastis taip ir lieka nepašalinta. Siekiant to išvengti, derėtų pirmiausiai kreiptis į gydytoją.
Neretai DŽS pasireiškia labai jautriems, įtariems, lengvai pažeidžiamiems žmonėms. Blogiausia, kai dirgliojo žarnyno sindromas pasireiškia viduriavimu. Vos tik žmogus susijaudina, jam tenka bėgti į tualetą. Ilgainiui jis pradeda iš anksto baimintis, kad taip neatsitiktų, ima vengti tam tikrų situacijų, praranda pasitikėjimą savimi ir gali pulti į depresiją.
Dirgliojo žarnyno sindromo gali nepavykti išgydyti vien tabletėmis ar mikstūromis. Dažnai žmogus taip “įsijaučia” į savo ligą, kad ima manyti, jog ji neišgydoma. Išguiti tokias mintis iš jo galvos gali tik psichoterapeutas. Sugebėjęs įtikinti pacientą, kad gydymas labai priklauso nuo jo paties, šis specialistas jį išmoko valdyti savo emocijas, kad tokiu būdu galėtų kontroliuoti ir žarnyno veiklą.
DŽS paūmėjimui įtakos turi ir mityba. Todėl labai praverstų keletą savaičių vesti mitybos dienynėlį ir žymėti jame, kokie maisto produktai dažniausiai sukelia ligos paūmėjimą. Norint jo išvengti, tų produktų reikia atsisakyti.
