Jei vėjuotą dieną einate į lauką, storiau apsirengiate ir pasistatote apykaklę. O jei tenka ilgiau lūkuriuoti vėjyje, bandote susirasti užuovėją, kad "neperpūstų vėjas". O štai tibetiečiai mano, kad vėju galima gydytis. Tik reikia žinoti, kokios krypties vėją geriausia pasirinkti.
Priklausomai nuo vėjo krypties
Tibeto medicinos atstovai nuo seno įsitikinę, kad vėjas padeda gydyti įvairias ligas, ir kad kiekvienos krypties vėjas turi vis kitokių gydomųjų savybių.
Rytų vėjas. Jeigu rytys ima pūsti paryčiais arba ryte, vadinasi, jis sukeltas oro, prisodrinto saulės energijos, t.y. švelnaus ir nelabai drėgno. O jeigu rytys padvelkia vakarop ar prieš vidurnaktį, tai viskas atvirkščiai. Rytų vėjas gali apsaugoti nuo nemigos, sumažinti nervinę įtampą, padėti atsikratyti reumato ir odos ligų. Tibeto medicinos istorijoje minimi faktai, kad kitados meditacija ir rytų vėjas tam tikromis mėnulio kalendoriaus dienomis yra padėję išgydyti dvasinius ligonius, sustabdyti persileidimą bei priešlaikinį gimdymą ir pan.
Pietų vėjas padeda atsipalaiduoti, susitvardyti, atsiverti odos poroms, išsivalyti organizmui. Tačiau jis gali pabloginti savijautą sergant opaligę, paskatinti kai kurių ligų atsinaujinimą, sukelti niežulį sergant odos ligomis, galvos skausmą, padidinti mieguistumą.
Vakarų vėjas. Jeigu vakaris ima pūsti paryčiais arba rytą, vadinasi, jį sukėlė oras, neprisodrintas saulės energijos. Toks vėjas negydo. Bet, jeigu vakaris pasisuka vakarop arba jau sutemus, tai viskas atvirkščiai. Toks vėjas stiprina organizmą, gerina medžiagų apykaitą, didina ištvermę.
Šiaurės vėjas stiprina organizmą, suteikia jam jėgų kovoti su nepalankiais aplinkos veiksniais. Pučiant šiauriui, užsiveria odos poros, pagerėja virškinimas, skiriasi daugiau šlapimo. Oras, pučiant šiaurės vėjui, būna švaresnis, grynesnis. Jeigu prieš pasisukant šiauriui pūtė pietų vėjas, gali paūmėti įvairios ligos, pasireikšti įvairūs skausmai, sudirgti nervai, kamuoti šaltkrėtys ir net kosulys.
Kai kuriose užsienio šalyse vėjo kryptys dažnai keičiasi. Dėl to pagerėja kraujotaka ir medžiagų apykaita. Tačiau sergant alerginėmis ligomis ar susilpnėjus imunitetui dažna vėjo krypčių kaita gali pakenkti.
Pajūrio vėjas
Be abejo, sveikatai pats naudingiausiais yra pajūrio vėjas. Todėl, kad jis švarus, drėgnas, turi daug ozono, yra prisodrintas jūros druskų ir jos dumblių fitoncidų. Palei pat jūros krantą oras susimaišo su smulkiausiomis dūžtančių bangų purslų dalelytėmis ir vėjo nešamas pakrante labai pagerina kvėpavimą, kraujotaką bei apykaitos procesus. Toks oras padeda gydyti kvėpavimo organų ligas (palengvina kvėpavimą, atsikosėjimą), gerina nervų sistemos (ypač vegetacinės) veiklą, šalina nemigą, stiprina imunitetą. Drėgnas pajūrio vėjas, dvelkiantis iš vakarų, padeda lengviau ištverti žiemos speigus ir vasaros karščius.
Pasitelkite vėją
Jeigu ryte jaučiatės mieguisti ir „tarsi sudaužyti", įjunkite feną ir pamasažuokite savo kūną, nuo galvos iki kojų dirbtiniu vėjeliu: pirmiausiai vėsaus oro srovę nukreipkite į veidą, po to į pečius, rankas, krūtinę ir t.t. Šiai procedūrai skirkite 5 minutes. Po jos pasijusite daug žvalesni, energingesni.
Vasarą pernelyg neslėpkite kūno nuo vėjo, o kai kada ir specialiai darykite "vėjo vonias". Tik nepamirškite keleto svarbių taisyklių:
* Saugokitės vėjo, jei esate suprakaitavę arba karščiuojate.
* Venkite skersvėjų.
* Vėjo arba oro vonias darykite tik esant šiltam orui (ne mažiau kaip 25°C).
* Nebūkite vėjyje, kol sužvarbsite (pašiurps oda, pradės krėsti šaltis).
* Darydami vėjo vonias geriau judėkite, sportuokite, žaiskite judrius žaidimus.
* Jei sergate lėtinėmis ligomis dėl „vėjo vonių" pasitarkite su gydytoju.
