Dažnai kilimus ir kilimines dangas renkamės pagal spalvą, deriname prie sienų ar baldų. Tačiau pirmiausia pasižiūrėkite, ar tai sintetinio ar natūralaus pluošto gaminys. Nuo to priklauso kiliminių dangų savybės bei paskirtis.
Sintetinės dangos atsparios mechaniniam gniuždymui, dilimui, patvarios cheminėms medžiagoms. Be to, sintetinės dangos mažina triukšmą, yra atsparios drėgmei. Jas rekomenduojama tiesti vonios kambariuose. Tuo tarpu natūralios dangos neatsparios drėgmei ir jose gali įsiveisti grybelis. Sintetiniai kilimai taip pat turi trūkumų. Jie gali skleisti nemalonų kvapą, todėl svarbu gerai vėdinti patalpas. Sintetinės kiliminės dangos įsielektrina vaikštant, trinant ar valant dulkų siurbliu. Sintetiniai kilimai labiau nei natūralūs sugeria dulkes ir rūkalų kvapus. Jeigu namuose yra naminių gyvūnų, tai jų plaukai bei dulkės nusėda ir prilimpa prie kilimo.
Prilipusios dulkės gali sukelti alergiją. Netieskite sintetinių kilimų vaikų kambariuose. Jautresniems vaikams gali atsirasti alerginių odos išbėrimų ar net kvėpavimo sistemos sutrikimų. Sintetinės dangos labai greitai užsiliepsnoja, o degimo metu išskiria kenksmingas medžiagas, kuriomis galima apsinuodyti. Vaikai daugiausia laiko praleidžia ant grindų, todėl jiems ypač reikalinga natūrali kiliminė danga. Ji geriau palaiko šilumą, ant jos maloniau sėdėti bei vaikščioti. Natūralios dangos neįsielektrina, nesudaro elektrostatinio krūvio, ne taip kaupia dulkes. Jos ne taip greit užsiliepsnoja ir neišskiria tokių toksinių medžiagų, kaip sintetinės dangos.
