Žiemą net negausiai sningant paprastai šaligatviai spėja pasidengti ledu ir ilgam išlieka slidūs
Jais vaikščioti pasidaro labai pavojinga, ypač moterims, avinčioms aukštakulnius batus ir seginčioms siaurus, kojų judesius varžančius sijonus. Traumatologai vieningai tvirtina, kad šiuo metų laiku padaugėja įvairių traumų - nuo sąnarių patempimų ir išnirimų iki kaulų lūžių ir smegenų sutrenkimų - ir pataria, kaip jų išvengti.
Norint išvengti traumos, geriausia būtų apeiti slidžias vietas, bet ne visada įmanoma.
Tad ką daryti?
Prasidėjus šalčiams, geriausia būtų visiškai atsisakyti aukštakulnių batų ir avėti batus žema pakulne bei neslidžiu, rievėtu padu. Tokius dera įsigyti kiekvienai moteriai, norinčiai išvengti žiemos traumų. Be to, reikia vilkėti judesių nevaržančius drabužius. Svarbūs ir aksesuarai.
Neretai moteris parpuola tik todėl, kad lemiamą akimirką jai sutrukdo pasipainiojęs ilgas šalikas ar nuo peties slystantis rankinuko diržas.
Kas dar gali apsaugoti nuo netikėtų traumų?
Gali apsaugoti atsargumas ir dėmesingumas. Einant apledėjusiu keliu, jokiu būdu negalima skubėti. Reikia iš namų išeiti bent 15-20 minučių anksčiau, kad būtų galima pasirinkti nors ir ilgesnį, bet mažiau slidų kelią. Kai skubant į darbą nebelieka laiko aplenkti slidžias kelio atkarpas, sunkiau išvengti traumų.
Parpulti gali kiekvienas. Gal galima išmokti tinkamai tai padaryti?
Tinkamai tai padaryti galėtų nebent profesionalus sportininkas. Netikėtai paslydęs žmogus pirmiausia instinktyviai gelbsti vaiką, krepšį su kiaušiniais arba savo brangiai kainuojančius batus. Todėl labiausiai susižaloja galūnes ar kitas savo kūno dalis.
Svarbu, kad bent patyrę traumą žmonės elgtųsi tinkamai. Deja, dauguma didvyriškai stengiasi pasiekti namus “savo kojomis”, o juos pasiekę, tepa skaudamas vietas įvairiausiais tepalais ir tik prasidėjus komplikacijoms ryžtasi kreiptis į gydytoją. O jeigu medikų pagalbos paprašytų vos patyrę traumą, komplikacijų tikriausiai išvengtų.
Todėl, jeigu sumušimas nėra labai stiprus, reikia skaudamą vietą atšaldyti ledu ir kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą. Ar yra lūžių, gali nustatyti tik specialistai. Pavyzdžiui, lūžus stipinkauliui arba šeivikauliui, žmogus gali vaikščioti, nors ir jausdamas skausmą. Bet kuo didesnis krūvis, tuo platesnė hematoma ir tuo didesnis gumbas susiformuoja kaulams suaugus. Jeigu lūžis pažeidžia kraujagysles ir nervų galūnes, vėliau oda gali prarasti jautrumą, o galūnė - normalų judrumą.
Kokiose dar vietose, išskyrus slidžias gatves, žiemą reikia būti labai atsargiems?
Reikia laba atsargiai lipti laiptais, leistis į nuokalnes. Šiose vietose neretai virstama atgal ir sutrenkiama galva. Tokios traumos gali būti labai pavojingos. Nors žmogus, palaukęs, kol sumažėja galvos skausmas ir svaigimas, atsistoja, pareina namo ir užsiima įprasta veikla, nekreipdamas dėmesio į patirtą traumą, tačiau netrukus jam gali vėl pradėti skaudėti galvą, pablogėti regėjimas ir atsirasti kitokių sveikatos sutrikimų. O jeigu jis nedelsdamas kreiptųsi į neurologą ir griežtai pildytų jo nurodymus, tokių nemalonumų galėtų išvengti.
Žiemą reikia atsargiau elgtis gatvėse. Vairuotojai dažniau nesuvaldo automobilių ir užkliudo pėsčiuosius, jeigu šie staiga išbėga į gatvę arba neatsargiai eina kelkraščiu. Negalima prarasti budrumo net šviesoforų reguliuojamose sankryžose, ypač žengiant nuo šaligatvio į gatvę, kol kai kurie automobiliai dar nesustoję.
Žiemą ir vairuotojai dažniau patiria traumas. Ką galima jiems patarti?
Neįgudusiems, neseniai pradėjusiems vairuoti automobilį, žiemą geriau jo nevairuoti. Vairuotojas turi būti deramai apsirengęs ir apsiavęs, kad niekas nevaržytų judesių. Prie sėdynės turi būti pritvirtintas atlošas galvai, kad avarinėje situacijoje pavyktų išvengti sunkios kaklo traumos. Būtina segėti saugos diržą. Antraip, staiga stabdant galima sumušti krūtinę ir net širdį.
Patyrus krūtinės traumą, visada būtina kreiptis į gydytoją, nes po jos ilgainiui gali išsivystyti sunkios komplikacijos.
