Jeigu liga diagnozuojama laiku, paprastai ji išgydoma.
1. Išnykusios menstruacijos.
Jeigu menstruacijos vėluoja maždaug savaitę, jau verta pasitarti su gydytoju.
Laikiną kiaušidžių disfunkciją gali sukelti nervinė įtampa, pervargimas, virusinė infekcija, klimato pasikeitimas.
Jeigu kiaušidžių disfunkcija ilgalaikė ir periodiškai kartojasi be aiškios priežasties, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
2. Skausmas.
Jeigu prieš menstruacijas pasireiškia trumpalaikis nestiprus tempimo skausmas, reikia pasitarti su gydytoju: jis gali paskirti antiprostaglandininių vaistų, malšinančių šiuos nemalonius pojūčius.
Jeigu kamuoja ilgalaikis stiprus skausmas pilvo apačioje, reikia atkreipti dėmesį į jo pobūdį: spazminis, maudžiantis, duriantis, rėžiantis, persiduodantis į išangę, ir būtinai pasakyti gydytojui.
3. Kraujavimas.
Jeigu viduryje ciklo 1-2 dienas iš makšties skiriasi tepančios kraujingos išskyros (jas sąlygoja padidėjęs hormonų kiekis ovuliacijos metu), reikia pasitarti su gydytoju.
Jeigu iš makšties skiriasi pūlingos arba kraujingos išskyros, nepriklausomai nuo menstruacijų ciklo; arba jeigu menstruacijos būna labai skausmingos ir ilgos (trunka ilgiau negu 7 dienas); arba jų metu skiriasi kraujo krešuliai, - reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Pastaba: menstruacijų kraujas nekreša.
4. Išskyros iš makšties.
Visiškai normalu, jeigu iš makšties skiriasi balkšvos, perregimos, bekvapės išskyros.
Bet jeigu pradeda skirtis gausios, varškės pavidalo, pūlingos, kraujingos išskyros, skleidžiančios nemalonų kvapą, būtina kreiptis į gydytoją.
Kada geriausia kreiptis į ginekologą?
Geriausia kreiptis per savaitę nuo menstruacijų pabaigos. Tuo periodu gydytojui lengviausia ištirti lytinius organus.
Kaip pasiruošti?
Makšties išplauti nereikia. Užtenka, kaip ir kasdien, apiplauti lytinius organus. Be to, reikia ištuštinti šlapimo pūslę.
Labai svarbu pas gydytoją atsinešti menstruacijų kalendorių su pažymėtomis “sunkiomis” dienomis ir negalavimų (jeigu jų pasitaiko) aprašymus.
Ko teiraujasi gydytojas?
Pokalbiui su gydytoju reikia pasiruošti iš anksto, nes jo kabinete gali būti sunku susikaupti. Gydytojas būtinai pasiteirauja, kada prasidėjo menstruacijos, ar jos reguliarios, ar neskausmingos, kaip keitėsi ciklo pobūdis ir kas tai sąlygojo.
Gydytoją dažniausiai domina ir pacientės lytinis gyvenimas. Tai nėra vien tik smalsumas: nuo lytinio gyvenimo gali priklausyti tam tikri negalavimai.
Ginekologas domisi, kokiomis ligomis moteris yra sirgusi ir kokios ją kamuoja dabar, kokius vaistus šiuo metu vartoja.
Daugelis vaistų turi įtakos menstruacijų ciklui.
Pavyzdžiui, psichotropiniai vaistai veikia endokrininę sistemą, todėl gali išnykti menstruacijos, gliukokortikosteroidiniai hormonai, kuriais gydomos inkstų ligos ir bronchinė astma, gali sutrikdyti jų reguliarumą.
Lytinių organų higiena
Specialistai rekomenduoja išorinius lytinius organus plauti švelniu, nelabai kvapniu muilu, geriausia vaikišku.
Labai aromatingi muilai gali sukelti alergines reakcijas, niežulį, peršėjimą ir pakenkti makšties mikroflorai.
Kad nedžiūtų gleivinė, vieną dieną lytinius organus reikia plauti su muilu, o kitą - paprastu vandeniu.
Šiems organams apiplauti reikia turėti atskirą muilą, o šluostyti - atskirą rankšluostį, kurį būtina dažnai keisti.
Sveikoms moterims, kurios kruopščiai prižiūri savo lytinius organus, nedraudžiama kasdien naudoti higieninius įklotus
