Raumenis po intensyvaus fizinio darbo ima skaudėti dėl juose susikaupusios pieno rūgšties poveikio raumenų audiniams.

Tokiais atvejais liaudies medicina rekomenduoja:

 „Pastaruoju metu dažnai skauda ir niežti blauzdas. Kartais jos atrodo patinusios. Patarkite, kaip jas gydyti".

Minimi simptomai rodo beprasidedantį venų plėtimąsi - vadinamąją venų varikozinę liga. Ši liga pirmiausiai pasireiškia melsvomis kraujagyslių „žvaigždutėmis" paodyje, vėliau - skausmu, niežuliu, tinimu, pulsacija.

Kaip vaistinė žaliava vartojami žirnių vaisiai ir lapai. Žirniai labiausiai vertinami dėl palankaus poveikio organizme vykstantiems apykaitiniams procesams. Be to, jie vartotini kaip antišsklerozinė, šlapimo skyrimąsi stimuliuojanti bei varanti ir akmenis tirpdanti priemonė. Žirniai trukdo kauptis pertekliniam svoriui.

Ši daržovė kitaip dar vadinama žiemos uoga, nes gali būti laikoma iki pavasario.
Moliūgo vaistingoji medžiaga yra ne ilgiau kaip 2 metus laikytos sėklelės bei minkštimas.
Moliūgo sėklelėse yra eterinių aliejų, fitosterolio (antisklerozinės medžiagos), fitino, salicilo rūgšties. O moliūgo minkštimas turi fosforo ir silicio rūgščių, kalcio, kalio, magnio, geležies druskų bei cukraus, karotino, vitaminų C, B1, B2, E ir nikotino rūgšties.

 0,5 kg neluptų švariai nuplautų apelsinų sumalame mėsmale, sumaišome su 100 g tarkuotų krienų, 1 kg cukraus bei 1 l baltojo vynuogių vyno, uždengus maždaug 1 valandą paviriname, atvėsiname, perkošiame (tirščius nuspaudžiame). Gerti po 1/3 stiklinės praėjus 2 valandoms po valgio. Apelsinuose yra daug kalio ir kitokių medžiagų, stiprinančių kraujagysles ir malšinančių galvos skausmus, todėl jie gali būti labai efektyvūs.

 Lietuvoje savaime auga įvairių rūšių erškėtrožės (apie 9 rūšys). Kelios jų rūšys yra introdukuotos. Dauguma jų yra vaistingieji augalai.

Erškėtrožių vaistine žaliava yra vaisiai, lapai ir šaknys. Vaisiai renkami visiškai subrendę, ir rinkti juos reikia iki pašąlant, nes šalnų pakąsti vaisiai gydymui nebetinka. Surinkti vaisiai skubiai džiovinami (80 - 90°C temperatūroje) sekant, kad nepridegtų.