Šis augalas savaime auga Pietų Afrikoje. Į Europą pelargonijos buvo atvežtos XVI amžiaus pabaigoje.
Mūsų krašte pelargonija nuo seno auginama kaip kambarinė dekoratyvinė gėlė. Dažniausiai namuose ir šiltnamiuose auginamos šių rūšių pelargonijos: juostuotoji, didžiažiedė, svyrančioji ir kvapioji pelargonija, kurią dažnai vadiname jeronimu.
Juostuotoji pelargonija yra stipraus, tvirto stiebo, jos lapai apvalūs, rausvai juostuoti. Žydi beveik visus metus tuščiaviduriais arba pilnaviduriais baltais, rožiniais, ryškiai raudonais ir purpuriniais, į tankų skėtį susitelkusiais žiedais. Šiltuoju metų laiku ją galima auginti ir lauke.
Didžiažiedė pelargonija yra maždaug 60 cm aukščio. Stiebas sumedėjęs, lapai klostėti, kietoki. Žiedai dideli, šiek tiek panašūs į našlaičių žiedus. Geriausiai auga namuose ir šiltnamyje.
Svyrančioji pelargonija - viena gražiausių svyrančiųjų gėlių. Ji turi pusiau sumedėjusį svyrantį stiebą ir kietus, odiškus lapus. Žydi baltais, rožiniais, raudonais, purpuriniais žiedais. Ši gėlė vasarą puošia ne vieną balkoną ir terasą.
Kvapioji pelargonija išauga net iki 150 cm aukščio. Stiebas sumedėjęs. Žiedai smulkūs, balti arba rožiniai. Šis augalas turi stiprų specifinį citrinų kvapą.
Visos pelargonijų rūšys dauginamos ūgliais ir sėklomis. Ūgliais galima dauginti nuo vasario iki rugpjūčio mėnesio.
Žiemą pelargonijų ūgliai paprastai ištįsta, lapai pasidaro maži, su ilgais lapkočiais. Tokias pelargonijas vasario pabaigoje reikia genėti, nupjaunant visus ūglius taip, kad apačioje liktų 3-4 lapai. Nupjautus ūglius galima panaudoti dauginimui.
Pelargonijos persodinamos anksti pavasarį į žemių mišinį, sudarytą iš dviejų dalių velėninės, vienos dalies lapinės, vienos dalies inspektinės žemės ir atitinkamo kiekio smėlio.
Pelargonijos nemėgsta didelių vazonų. Vasarą jos laistomos gausiai, o žiemą - saikingiau. Gerai žiemoja sausame, šviesiame, 5-8O temperatūros kambaryje.
Daugelis žmonių, savo namuose auginančių kvapiąją pelargoniją, džiaugiasi jos grožiu ir aromatu. Tačiau retas kuris susimąsto, kad vazonėlyje ant palangės stovi mažutė “vaistinė”, galinti pagelbėti ne vienos ligos atveju.
- Augančio augalo skleidžiami eteriniai aliejai padeda sumažinti įtampą ir stresą. Gerina odos kraujotaką ir didina jos tonusą. Gerina virškinamojo trakto veiklą, gerina kepenų funkciją.
- Eterinis pelargonijos aliejus pasižymi stipriomis antibakterinėmis savybėmis, mažina uždegimą. Kelis lašus eterinio aliejaus praskiedus šiltu vandeniu skalaujama gerklė sergant faringitu, tonzilitu ir kitomis burnos ir gerklės ligomis. Juo galima gydyti įvairias odos ir gleivinės žaizdas. Labai sveika skalauti burną vandeniu su pelargonijų eteriniu aliejumi atsiradus burnos opelių.
- Užplikykite saują pelargonijų lapų ir šviežių ūglių verdančiu vandeniu. Po 5-10 minučių nukoškite. Paruoštą užpilą supilkite į vonią. Vonios su pelargonijų eteriniu aliejumi padeda atsipalaiduoti, gerina nuotaiką, mažina depresiją.
- Jei nudegėte odą. Sumaišykite po keletą lašų pelargonijų ir levandų eterinio aliejaus. Mišiniu sudrėkinkite mažą marlės gabalėlį, uždėkite jį ant žaizdos ir jo kraštus pritvirtinkite pleistru. Kas dvi valandas marlę iš naujo sudrėkinkite minėtu mišiniu. Taip nudegimą gydyti reikia 1-2 paras.
- Užsikrėtus utėlėmis. Galvos odą įtrinti pelargonijų ir levandų eterinių aliejų mišiniu. Palaikyti pusę valandos, po to plaukus iššukuoti tankiomis šukomis ir įprastomis priemonėmis išplauti galvą. Išplautus plaukus perskalaukite vandeniu su keliais lašais pelargonijų eterinio aliejaus.
- Pelargonijų eteriniu aliejumi galima gydyti įvairios kilmės viduriavimą ir dirgliojo žarnyno sindromą.
