Tai ryklės gleivinės uždegimas - faringitas. Jis būna ūminis arba lėtinis. Ūminis faringitas dažniausiai prasideda kaip žemyneigis ūmus nosies bei ryklės kataras. Atsiradimo priežastys panašios į ūmios slogos atsiradimo priežastis. Ūminio faringito pamatas - adenovirusinė infekcija.
Ligoniai ryklėje jaučia sausumą, nestiprų skausmą arba įtampą. Ryti seiles paprastai būna skausmingiau, negu ryti maistą. Ligonių kūno temperatūra paprastai būna normali arba laikosi 37,0-37,2ºC ribose. Dažnai ūmus faringitas yra beprasidedančios anginos „pranašas".
Lėtinį faringitą galima išskirti į hipertrofinį ir atrofinį. Sergantys hipertrofiniu lėtiniu faringitu ligoniai skundžiasi ryklėje besikaupiančiomis gleivingomis išskyromis, kurios sukelia dirginimą ir būtinybę nuolat atsikosėti bei atsikrenkšti. Tai ligonius ypač vargina rytais, gali net sukelti pykinimą arba vėmimą.
Sergant atrofiniu lėtiniu faringitu gerklės gleivinė būna sausa, blizganti. Ligonį nuolat kamuoja gerklės sausumas, svetimkūnio pojūtis, peršėjimas.
Pagrindiniai faringito gydymo metodai yra ryklės sutepimas, inhaliacijos ir skalavimai. Sergant ūminiu faringitu skalavimams bei inhaliacijoms naudojami šalavijų, eukaliptų lapai, ramunėlių arba medetkų žiedai. Ruošdami inhaliacijas, paprastai 10 g vaistinės žaliavos užplikome 200 mililitrų verdančio vandens. Inhaliacijų kiekis - 5-7 per dieną, rekomenduotina trukmė - 5 minutės.
Gydant ūminį faringitą, puikiai užsirekomendavo ir kėnių arba pušų kankorėžiai (20 g žaliavos užplikome stikline verdančio vandens ir per popierinį vamzdelį plačiu galu kvėpuojame kylančiais garais). Galime pasigaminti užpilo iš smiltyninio šlamučio, dirvinio asiūklio žolės ir aviečių lapų(po lygiai). Vieną valgomąjį šaukštą mišinio užplikome stikline verdančio vandens, uždengiame ir paliekame 2 val., kad pritrauktų. Nukošiame ir naudojame skalavimams bei inhaliacijoms.
Gydant lėtinį hipertrofinį faringitą vartojamos žolės bei augalai, kuriuose yra rauginių medžiagų. Tai putino, ąžuolo, gluosnio žievė, jonažolė, beržų lapai ir kt. Kaip antiuždegiminės priemonės vartojami - melisos žolė, šalavijai, raugerškiai, ramunėlės, epušės (drebulės) lapai, dedešvų žiedai ir kt.
Šviežiomis bulvių sultimis skalaujama gerklė sergant bet kuria lėtinio faringito atmaina.
Sergant hipertrofiniu faringitu rekomenduotina skalauti gerklę vaistinio kibio užpilu. 3-4 valgomuosius šaukštus smulkintų šio augalo stiebų su žiedais užplikome stikline verdančio vandens, uždengiame ir paliekame 1 val., kad pritrauktų. Nukošiame ir naudojame skalavimams.
Vaistinio kibio žolę patartina naudoti perpus sumaišius su ramunėlėmis, nes kibis veikia antiuždegimiškai ir sutraukiamai, o ramunėlės - antiuždegimiškai, tad vartojami kartu šie augalai gerokai sustiprina vienas kito veikimą.
Patartina skalauti gerklę gervuogių lapų bei uogų nuoviru ir vartoti jį vidujai ir inhaliacijoms.
Vieną valgomąjį šaukštą smulkintos guobų žievės užpilame puse litro vandens ir ant mažos ugnies paviriname 10 minučių. Nukošiame ir skalaujame gerklę.
Rekomenduotina vartoti mėlynių lapus bei uogas. Gerklę skalauti užpilu, gerti šiltą mėlynių arbatą 3-4 kartus per dieną.
Vietiškai gydyti subatrofinį ir atrofinį laringitą veiksmingai padeda tokia priemonė: po lygiai sumaišome smulkintos putino žievės, pipirmėčių lapų ir kraujažolės žolės, užplikome puse litro verdančio vandens, uždengiame ir paliekame 1 val., kad pritrauktų. Nukošiame ir naudojame inhaliacijoms.
Sumaišome 10 g gervuogių lapų, 5 g medetkų graižų ir 10 g baltosios akacijos žiedų, vieną valgomąjį šaukštą mišinio užplikome stikline verdančio vandens, uždengiame ir paliekame 1 val., kad pritrauktų. Nukošiame ir naudojame inhaliacijoms.
Gerklę bei ryklę skalaujame šalavijų arba ramunėlių užpilu. Vieną valgomąjį šaukštą žaliavos užplikome stikline verdančio vandens, uždengiame ir paliekame 1 val., kad pritrauktų, tada nukošiame. Tai labai veiksminga priemonė sergant bet kuria faringito atmaina.
