Šis malonaus kvapo prieskoninis ir vaistinis augalas yra kilęs iš Viduržemio jūros pakrančių; savaime auga Europoje bei Amerikoje. Lietuvoje krapai auginami daržuose. Šviežių krapo lapų tradiciškai dedama į salotas, mišraines, bulves, daržovių sriubas, mėsos bei žuvies patiekalus, o stiebų - į raugiamus agurkus.
Krapuose yra daug eterinio aliejaus, vitaminų C, B1, B2, P, PP, flavonoidų, kalio, kalcio bei geležies. Šiame augale esančios veikliosios medžiagos žadina apetitą ir gerina virškinamojo trakto organų veiklą. Liaudies medicinoje krapo žolė ir vaisiai vartojami žarnyne vykstantiems puvimo bei rūgimo procesams slopinti, pilvo skausmams malšinti, viduriavimui, skrandžio veiklos sutrikimams bei šlapimo pūslės uždegimui gydyti. Esant šiems negalavimams, rekomenduojama valgyti maltų krapo vaisių miltelių (pusę arba vieną arbatinį šaukštelį užgerti šiltu vandeniu) 2-3 kartus per dieną, prieš valgį.
Palyginti neseniai mokslininkai nustatė, kad krapai palankiai veikia sveikatą: jų užpilas plečia kraujagysles, mažina kraujospūdį, stiprina širdį ir gerina jos veiklą, atpalaiduoja žarnyno ir tulžies latakų spazmus, skatina tulžies bei šlapimo skyrimąsi, naikina mikrobus ir stiprina visą organizmą. Šiam užpilui paruošti reikia vieno valgomojo šaukšto smulkintų krapo sėklų - užplikyti stikline verdančio vandens ir uždengus leisti, kad prisitrauktų. Gerti pašildytą po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną, prieš valgį. Be visa kita, toks krapų užpilas lengvina atsikosėjimą ir aktyvina krūtimi žindančių motinų pieno liaukų sekreciją.
Pastaba. Krapų ir iš jų pagamintų vaistinių preparatų nerekomenduotina vartoti esant kraujo apytakos nepakankamumui.
