Kartais atrodo, jog mūsų rankos yra labiausiai „nuskriaustos" tarp visų kitų kūno dalių. Jos šąla žiemomis ir išsausėja vasaromis, jos nuolat mirksta įvairiausių miltelių, indų plovimo priemonių bei kitokios buityje naudojamos chemijos tirpaluose. Dėl to rankų oda pradeda senti daug anksčiau už kitų kūno sričių odą, be laiko susiraukšlėja ar netgi ima pleiskanoti. Be to, skirtingai nuo kitų kūno vietų, rankų odos chirurginiais būdais neįmanoma patempti. Todėl būtent jos klastingai išduoda tikrąjį mūsų amžių. Tad kaip jas apsaugoti?
Rankomis reikia nuolat rūpintis ir visapusiškai jas saugoti. Tačiau ar mes bent užsimauname gumines pirštines plaudamos indus? Taigi kad ne! Ir dažniausiai, skubėdamos nuveikti visus susikaupusius darbus, apskritai užmirštame apie rankas, prisimindamos jas nebent tik atėjus vakarui. Tačiau nakčiai užtepti maitinamieji arba drėkinamieji kremai neretai tiesiog nesugeba atitaisyti per dieną padarytos žalos.
M mūsų rankos „nemėgsta" pernelyg ilgai mirkti vandenyje. Dažnas jų plovimas šaltu arba karštu vandeniu veda prie rankų odos išsausėjimo, nes joje labai mažai nuo to apsaugančių riebalų liaukų. Delnų odoje jų nėra visiškai. Tuo tarpu yra profesijų, kurios reikalauja plautis rankas vos ne po 20 kartų per dieną...
Kad nors šiek tiek būtų sumažinta rankų odai daroma žala, vanduo, kuriuo mes plaunamės rankas, pirmiausiai turėtų būti nei per šaltas, nei per karštas, o kambario temperatūros. Be to, plaunantis rankas reikia naudotis kokybiškais, specialių drėkinamųjų priedų turinčiais muilais. Jeigu mums tenka užsiimti sodinimu ir ravėjimu, indų plovimu arba skalbimu, užsimaukime bent jau specialias gumines pirštines, prieš tai kruopščiai išsitepę rankas kremu ir pasibarstę jas talku.
Nors piktnaudžiauti guminėmis pirštinėmis taip pat neverta. Padirbus su jomis, būtina periodiškai daryti pertraukėles, kurių metu, kaip ir pabaigus darbą, rankas reikia nusiplauti, išsitrinti citrinos sultimis arba stalo actu, o po to sutepti vitamino A turinčiu maitinamuoju kremu. Nors dabar yra įvairių kremų rankoms, skysčio jų priežiūrai galima pasiruošti ir pačioms. Tereikia sumaišyti 50 g glicerino, 50 g vandens, pusės citrinos sultis ir kelis lašus amoniako tirpalo.
Reikia stengtis kaip galima dažniau rankas pamasažuoti. Pradžioje apie minutę triname rankas judesiais, primenančiais tuos, kuriuos atliekame jas plaudamos. Po to keletą kartų energingai sugniaužkime ir vėl atgniaužkime kumščius. Tada kiekvieną savo rankų pirštelį ir kiekvieną jo sąnarėlį išmasažuokime taip, tarytum mautumės ant jų pirštines - nuo pačių galiukų ligi pagrindo. Delnai taip pat turi būti panašiai mankštinami - nuo viršutinio jų pakraščio prie pirštų ligi pagrindo ties riešais.
Jeigu rankų oda patamsėjo nuo daržovių valymo ir jų ruošimo maistui, atbalinti ją galima pasinaudojus vieno procento vandenilio peroksido tirpalu, citrinos sultimis, stalo actu arba obuolių žievelėmis. Nuo maisto ruošimo įgytą nemalonų rankų kvapą (žuvies, česnako ir pan.) galima pašalinti citrinos sultimis arba kavos tirščiais. Beje, naudinga citrinos žievelėmis ir išspaustu jų minkštimu išsitrinti nagus, ypač jų pagrindą. Tai juos stiprina.
Jeigu mūsų rankų oda šiurkšti, suskirdusi, du kartus per savaitę reikia mirkyti jas vonelėse, paruoštose iš raugintų kopūstų sulčių, pieno išrūgų bei vandens, kuriame buvo virtos bulvės, mišinio. Po šios procedūros reikia sutepti odą riebiu kremu ir nakčiai užsimauti ant jų švelnias medžiagines pirštinaites. Beje, tokios vonelės naudingos visoms, kurios nori, kad jų rankų oda visada išliktų švelni ir minkšta.
Odos išsausėjimas ir jos senėjimas glaudžiai susiję tarpusavyje procesai. Todėl patartina dažniau naudotis drėkinamuoju poveikiu pasižyminčiais kremais ir plautis rankas tik normalų odos pH lygį atitinkančiu muilu.
