Klimaksas - graikiškos kilmės žodis. Hipokrato amžininkai jokios medicininės prasmės jam neteikė - jų laikais šiuo žodžiu buvo vadinami laiptai. Bet naujausių laikų specialistai būtent šį žodį pasirinko medicininiu terminu dėl akivaizdžios "laiptų", "pakopų" sąvokų sąsajos su daugiapakopiu hormoninių permainų procesu, kuris pradeda vykti žmogaus organizme jo lytinės sistemos funkcijos gesimo laikotarpiu.
Paprastai kalbant apie klimaksą dažniausiai turima galvoje silpnoji lytis. Tačiau, savaime suprantama, klimaksą išgyvena ir vyrai. Prasideda jis sulaukus 50-60 metų amžiaus, kai organizmas pradeda mažinti vyriškų lytinių hormonų išskyrimą: sumažėja testosterono koncentracija kraujyje. O nuo šio hormono kiekio kraujyje priklauso, kaip vyriškai atrodo ir koks vyriškas vyras yra apskritai (lytinio potraukio mažėjimas tiesiog proporcingas testosterono kiekio mažėjimui kraujyje). Testosteronas taip pat didina darbingumą, gerina nuotaiką, stiprina kaulus ir raumenis. Visa tai vyras pradeda palaipsniui prarasti prasidėjus klimaksui.
Klimakterinio periodo trukmė yra ganėtinai skirtinga. Sąlyginai laikoma, kad klimaksas vyrams pasibaigia sulaukus 75 metų.
Natūralu, kad šį "sunkų amžių" lydi tam tikros problemos.
Andropauzė (taip vadinamas vyrų natūralus fiziologinis senėjimo procesas), priešingai nuo moterų klimakso, pasireiškia palaipsniui ir ne taip dramatiškai. Nors nemalonūs simptomai būdingi ir vyrams.
Pradeda trikti širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Gali pasireikšti širdies daužymasis ir skausmai širdies srityje, pulsavimas galvoje, galvos svaigimas, padidėjęs spaudimas.
Sumažėja lytinių hormonų lygis, išsiderina endokrininės sistemos veikla. Ženkliai sumažėja raumenų tonusas, pradeda vysti oda. Neretai sumažėja darbingumas. Savijauta ir nuotaika praranda stabilumą. Labiau pastebimas emocinis vyro pažeidžiamumas. Daugelį pradeda kamuoti pagausėjęs prakaitavimas.
Sutrinka ryšys tarp hipotalamo, hipofizės ir sėklidžių funkcionavimo. Tai sąlygoja liūdniausią vyrams rezultatą - seksualinių galimybių nusilpimą. Sumažėja priešinės liaukos ir sėklidžių pūslelių sekrecija. Tai gresia lytinio akto nesėkmėmis, ir baimindamasis tokių nesėkmių vyriškis pradeda susilaikyti nuo sekso. Tačiau toks susilaikymas tik dar labiau slopina hormonų skyrimąsi. Taip susidaro uždaras ratas - dar pajėgus gyventi visavertį seksualinį gyvenimą vyriškis pats jo atsisako.
Labai daug vyrų, sulaukusių andropauzės amžiaus, nesėkmes lytiniame gyvenime ima laikyti neišvengiamomis. Tačiau taip nėra. Nors bėgant metams lytinė funkcija nusilpsta, tiesioginės sąsajos tarp klimakso ir impotencijos nėra.
Potencijai sutrikus gydytojas turėtų nustatyti, kokia to sutrikimo priežastis - organinė ar psichogeninė. Labai dažnai pakanka specialisto - urologo arba andrologo - pagalbos. Kartais užtenka: sureguliuoti dienos režimą bei gyvenimo būdą paversti judresniu, atlikti keletą priešinės liaukos masažo procedūrų, kurios sumažina sąstovio reiškinius lyties organuose, vėl grįžti prie aktyvaus lytinio gyvenimo, - ir organizmas pats atnaujina hormonų išskyrimą.
Reguliarus lytinis gyvenimas šiuo atveju yra labai svarbus: kuo ilgesnis susilaikymas, tuo sunkiau atsinaujina funkcijos.
Seksualines problemas ženkliai paryškina piktnaudžiavimas alkoholiu ir rūkymas, antsvoris bei nejudrus gyvenimo būdas.
Su minėtomis problemomis susidūrusiems vyriškiams gydytojai kartais skiria sintetinius testosterono preparatus. Jie daug kam padeda, tačiau, deja, pasižymi klastingu šalutiniu poveikiu - slopina organizmo galią pačiam gamintis būtinus hormonus.
