Kiekvieno žmogaus vienatvė turi individualų atspalvį, tačiau po skyrybų visos moterys vienodai jaučia emocinį šaltį, užsisklendžia savyje ir skendi savo problemose. Tai normalu. Tačiau jeigu vienatvės laikotarpis labai "prailgsta", be to, pasipildo apatija arba agresija aplinkinių ar savo atžvilgiu, tokia vienatvė jau tampa destruktyvi ir ima kelti pavojų.
Ką daryti?
* Nusiteikite padėti pati sau - tarsi gerai draugei, kuriai netikėtai prireikė jūsų pagalbos.
* Išmokite pati sau susikurti šventę.
* Analizuokite laimingų sutuoktinių porų gyvenimą.
* Nusiteikite tam ir tikėkite, jog kitas jūsų partneris bus geresnis negu buvęs prieš tai.
* Ieškokite vyro, kuris ne išspręstų jūsų finansines problemas, o padėtų pajusti tikrą dvasinį bei fizinį komfortą.
* Nesiblaškykite tarp kraštutinumų, kaip antai: "Jis turi būti tik toks, ir ne kitaip!" arba: "Geriau viską darysiu pati, negu ką nors patikėsiu tam nevykėliui!". Visur ieškokite aukso vidurio.
* Paklauskite savo vaiko, kokio vyro jis linkėtų jums.
* Sudarykite vienatvės nugalėjimo "verslo planą".
* Paklauskite savo draugių, kokį vyrą jos norėtų matyti šalia jūsų.
