Medicina Visiems

Per daugelį tūkstantmečių žolininkai klaidų bei bandymų metodais aptiko augalų, gebančių paveikti ir pačią klastingiausią ligą - vėžį. Pastaraisiais dešimtmečiais greta žolininkavimo, virstančio fitoterapijos mokslu, onkologai intensyviai tyrė ne tik vėžinės ląstelės savybes bei genomą, bet ir sukūrė vėžio gydymo metodus, kurie susirgus vėžiu išgyvenamumo trukmę virš 20 metų kilstelėjo virš 50 proc. Išaiškinta eilė vėžį slopinančių genų, kurių išjungimas vienu ar kitu būdu ląstelę verčią piktybine. Aptikta, išskirta ir sintetinta medžiagų, kurios yra augalinių pigmentų - flavonoidų analogai, sugebantys "atrakinti" kai kuriuos svarbius vėžio represuotus genus, ir šie, vėl pradėję veikti ląstelę verčia normalia. Tarp daugybės flavonoidų tokios medžiagos yra Apigeninas, Genisteinas. Jų veikimą gerai papildo ląstelės "stuburą" stabilizuojantis sieros junginys Sulfarofanas. Jų daugiau ar mažiau gaunama su įprastu augaliniu maistu, tačiau yra įmanoma taip sudaryti dietą, kad šių medžiagų kiekis ligonio kraujuje taptų šiek tiek aukštesniu nei vidurkis, o tai, savo ruožtu, pagerintų gydymo rezultatą.
Atrodytų idėja paprasta, bet pastebėta keletas problemų. Pirma - flavonoidai, jei jų koncentracija pernelyg aukšta, gali elgtis kaip oksidantai ir sukelti nepageidaujamas mutacijas. Antra - yra neaiški flavonoidų sąveika su įvairiais vaistais ir, manoma, kad sąveikaudami su jais flavonoidai gali vaistų įsisąvinimą slopinti, todėl atsargumas verstų juos naudoti tarp chemioterapijos seansų. Trečia - daržovių bei vaisių ir, ypač, vaistažolių vartosena gali turėti kontraindikacijų dėl nepageidaujamo šalutinio poveikio sergant kitomis ligomis, todėl jų naudojimas yra tikslingas tik pasitarus su gydytoju. Be to, ypač žalialapės daržovės, turi, šiaip jau, itin reikalingo organizmui folato, kurį kai kuriose gydymo schemose slopina. Flavonoidas genisteinas yra vadinamas natūraliu estrogenu, todėl jo naudojimas estrogen-priklausomų auglių atveju yra itin problematiškas. Kita vertus, užsienyje jau atliekami klinikiniai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti jų efektyvumo laipsnį, papildant chemioterapiją ir kitus tradicinius gydymo metodus.
Priešvėžinių flavonoidų yra itin gausu šiose daržovėse: petražolėse, mažiau salieruose, didžiuosiuose pipiruose (paprikoje), česnake, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, sojoje, krapuose, artišokuose, linų aliejuje ir kt. Jų, taip pat, gausu žalioje ir juodoje arbatose, ramunėlių, čiobrelių, pipirmėčių sudėtyje. Vaistiniai augalai, tarp jų ir vaistažolės, turinčios priešvėžinių flavonoidų yra: Baltoji garstyčia, Bazilikas, Blakinė kalendra, Dviskiautis ginkmedis, Ežiuolė, Kaliaropė, Kininis arbatmedis, Kopūstas, Krūminis builis, Kvapusis mairūnas, Paprastasis saldymedis, Paprastoji kraujažolė, Paprastoji rusmenė, Petražolė, Pipirmėtė, Priešvėžiniai augalai, Raudonėlis, Ropė, Rėžiukas, Sėjamoji gražgarstė, Vaistinis kietis, Vaistinė gelsvė, Šantra ir kt. Daržovės ir vaistiniai augalai gerai žinomi, tačiau jų veikimo mechanizmai ir kryptingumas pradedami suvokti tik dabar. Populiariai kalbant, jose esantys flavonoidai: a) atkuria itin svarbių vėžį slopinančių genų veiklą, jei šie buvo nepernelyg sužaloti, o tik "užrakinti". Pastarieji, vėl įjungia biologinį ląstelės laikrodį ir ji nustoja be galo dalintis bei natūraliai sunyksta. b) slopina augimo bei dalijimosi signalus c) gerina ląstelių sukibimą - neleidžia piktybinėms ląstelėms išsisėti - metastazuoti. Su Sekminėmis!