Kelnas, rugsėjo 11 d. (ELTA).
Pernai pasaulyje mirė 8,8 mln. jaunesnių kaip penkerių metų vaikų, dauguma jų - nuo išgydomų ir išvengiamų ligų. Dažniausia vaikų mirties priežastis - viduriavimas, plaučių uždegimas, nepakankama mityba, maliarija ir AIDS, savo ataskaitoje skelbia Specialus tarptautinis Jungtinių Tautų pagalbos vaikams fondas (UNICEF).
Organizacijos duomenimis, nuo paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio mažylių šansai išgyventi besivystančiose šalyse gerokai išaugo. Tačiau tai, kad kasmet miršta milijonai vaikų, yra nepriimtina, pabrėžė UNICEF direktorė An M. Veneman (Ann M. Veneman).
40 proc. vaikų mirties atvejų tenka trims daug gyventojų turinčioms šalims - Indijai, Nigerijai ir Kongui. Jei čia nebus aiškios pažangos, JT nepasieks vieno svarbiausių savo tūkstantmečio tikslų - iki 2015 vaikų mirtingumo procentą sumažinti dviem trečdaliais, palyginus su 1990-aisiais.
1990-aisiais dėl ligų ir badmiriavimo penkerių metukų nesulaukė 12,7 mln. mergaičių ir berniukų.
"Palyginus su 1990-aisiais, dabar kasdien miršta 10 tūkst. vaikų mažiau", - kalbėjo UNICEF direktorė. Tai yra sumažėjimas 28 proc. Beveik visur pastebima pažanga, tačiau regioniniai skirtumai - didžiuliai.
93 proc. visų mažų vaikų mirčių atvejų tenka Afrikai ir Azijai. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Pietų Afrikoje, mirtingumas dėl tokių ligų kaip AIDS nuo 1990 metų netgi didėjo.