Vilnius, rugsėjo 8 d. (ELTA). Net krizės akivaizdoje lietuviams sunku atsisakyti išlaidavimo malonumo. Tai rodo draudimo bendrovės "Aviva" užsakymu atlikto sociologinio tyrimo rezultatai. "Man labiau patinka išleisti pinigų, o ne taupyti", - taip sako 45 proc. lietuvių.
Anot "Avivos" generalinės direktorės Astos Ungulaitienės, Lietuvoje didėja skaičius žmonių, manančių, kad nenumatytiems atvejams jie yra pasirūpinę užtektinai santaupų ar investicijų. Per ketverius metus tokių padaugėjo nuo 15 proc. iki 23 proc. "Galbūt todėl, kad jau įvyko tas "didysis nenumatytasis atvejis", lietuvių užtikrintumas didėja", - sakė A. Ungulaitienė.
Tose šalyse, kur užtikrintumas buvo pats didžiausias (Azijoje ir Vakarų Europoje), jis, atvirkščiai, smuko. Tačiau Lietuva, kaip ir kitos Rytų ir Vidurio Europos šalys, vis dar yra mažiau užtikrinta negu vidutiniškai pasaulyje (29 proc.).
Trys ketvirtadaliai lietuvių (75 proc.) mano, kad būstas yra svarbiausia priemonė, užtikrinanti finansinį saugumą ateityje. Per ketverius metus taip manančių skaičius paaugo nuo 72 proc. (2006 m.) iki 75 proc. (2009 m.).
Vakarų Europos šalyse būstui tokia didelė svarba nėra teikiama, o per kelerius pastaruosius metus dėl kritusios nekilnojamojo turto vertės dar sumažėjo. Pagal būsto svarbą Lietuva atsiduria tarp Azijos ir Vidurio Europos šalių. Mažiausiai būstą vertina Olandija, JAV ir Turkija.
Visame pasaulyje pastebimas sumažėjęs materialinių vertybių "apetitas", žmonės ima realiai vertinti savo galimybes ir svajones. Per ketverius metus Lietuvoje smarkiai padaugėjo žmonių, manančių, kad jau turi visas materialines vertybes: iki 41 proc. 2009 m.
Kaip jau minėta, lietuviams svarbiausia - būstas. Netikėtai gautas lėšas Lietuvos gyventojai labiausiai linkę skirti būsto remontui (22 proc.). Dvigubai daugiau negu pernai mūsų šalies gyventojų (13 proc.), jeigu galėtų, visų pirma grąžintų skolas ir paskolas.
Didžiausią ir vis augantį susirūpinimą lietuviams kelia gyvenimo lygio smukimas (23 proc.). Taip pat šiemet ypač aktualia problema tapo darbo vietos užtikrinimas (15 proc.), finansų krizė (15 proc.). Skurdo ir nedarbo baimė užgožė nerimą dėl prastos sveikatos, nusikalstamumo, ligų, epidemijų, namų ir asmeninio saugumo.
