Neretai alerginės reakcijos pirmiausia pažeidžia odą: ji pradeda niežėti, atsiranda raudonų dėmių, pūslių.
Tokias reakcijas gali sukelti namų dulkės, gyvūnų plaukai bei pleiskanos, paukščių plunksnos, sausas žuvyčių pašaras, augalų žiedadulkės, įvairūs maisto produktai ir vaistai.
Ypač dažnai alergines odos reakcijas sukelia antibiotikai ir nesteroidiniai antiuždegiminiai vaistai, pavyzdžiui, aspirinas, analginas.
Vienas iš labiausiai paplitusių alerginių dermatozių rūšių yra [B]dilgėlinė.[/B] Ja serga 15-20 proc. visų gyventojų.
Šios ligos pažeista oda atrodo tarsi išplakta dilgėlėmis - atsiranda didelių raudonų dėmių, kurios vėliau pabąla.
Dar vienas dilgėlinės požymis - stiprus niežulys.
Ūmi dilgėlinė gali pasireikšti karščiavimu ir galvos skausmu.
Tačiau odos pažeidimai tėra tik ledkalnio viršūnė. Dilgėlinė - rimta liga, kurią būtina gydyti. Pavojingiausia jos komplikacija - angioneurozinis arba Kvinkės tinimas gerklės srityje, reikalaujantis skubios medikų pagalbos.
Kita labai paplitusi odą pažeidžianti alerginė reakcija - atopinis dermatitas (graikiškai “atopia” reiškia “keistas, nepaprastas”).
Ši rimta liga gali išsivystyti dėl daugelio priežasčių, todėl reikia kreiptis į alergologą.
Įvairios medžiagos, pavyzdžiui, buitinės chemijos priemonės, kai kurie metalai, kosmetika kartais sukelia kontaktinį dermatitą, pasireiškiantį odos paraudimu ir pleiskanojimu.
Kartais alergijos požymiais pasireiškia visiškai kitos ligos, pavyzdžiui, neurodermitas, psoriazė, sklerodermija. Tokiu atveju alergologas pataria kreiptis į kitą specialistą.
Pasireiškus alerginei reakcijai, pirmiausia reikia apsaugoti organizmą nuo alergeno, o tik po to pradėti gydymą.
- Sergant dilgėline, ypatingą reikšmę turi dieta.
- Jeigu ligą sukelia maistas, reikia visiškai atsisakyti tam tikrų produktų ir patiekalų, kuriuose jų yra. Pavyzdžiui, jeigu alergiją sukelia kiaušinio baltymas, tai reikia atsisakyti ir makaronų, pudingų, apkepų, zefyro, majonezo, kremų, biskvitų ir t.t.
- Sergant alerginėmis odos ligomis, visuomet naudinga hipoalerginė dieta, kuri rekomenduojama ligos paūmėjimo periodu.
Tokią dietą turi rekomenduoti gydytojas alergologas, nustatęs, kurie produktai ligoniui sukelia alergines reakcijas.
Bendrieji hipoalerginės dietos principai yra tokie: maiste turi būti mažai cukraus ir druskos, jis neturi būti labai kaloringas - ne daugiau negu 2800 kalorijų per parą.
Rekomenduotina: obuolių, slyvų, vyšnių, serbentų, džiovintų vaisių kompotai, šviežia varškė, pasukos, vegetariškos ir antriniame jautienos sultinyje išvirtos sriubos, alyvų bei saulėgražų aliejus, sviestas, švieži agurkai, petražolės, krapai, virta neriebi jautiena, balta duona (nepagerinta), virtos bulvės, truputis cukraus, kepti obuoliai, arbatos.
Produktai, kurių reikia laikinai atsisakyti:
citrusiniai vaisiai, ananasai, moliūgai, braškės, žemuogės, avietės, žuvis, krevetės ir kiti jūros produktai, vištiena, žąsiena, kalakutiena, antiena, pomidorai, baklažanai, ridikai, ridikėliai, krienai, aštrūs prieskoniai, actas, garstyčios, majonezas, sojų padažas, šokoladas, kakava, kava, pienas, riešutai, grybai, kiaušiniai, medus.
Labai pavojingas yra alkoholis. Ir ne vien todėl, kad jis gali sukelti alergiją, bet ir todėl, kad jis sustiprina kitų produktų sukeliamas alergines reakcijas.
Beje, konservuoti produktai alergiškam žmogui pavojingesni negu švieži, o kepti - pavojingesni negu virti.
Laikantis dietos, nebūtina valgyti neskanų maistą. Reikia stengtis iš rekomenduojamų produktų pagaminti kuo skanesnius patiekalus.
Štai keletas receptų.
Pikantiškos salotos
5 bulvės, 2 agurkai, 4 valgomieji šaukštai žaliųjų žirnelių, 150 g mėsos, petražolių lapeliai.
Išvirta jautiena, bulvės, agurkai, petražolės smulkiai supjaustomi ir sumaišomi. Suberiami žalieji žirneliai, pasūdoma ir paskaninama kefyru arba pasukomis.
Daržovių troškinys
8 bulvės, 1-2 morkos, 1 svogūnas, 1 agurotis, 2 valgomieji šaukštai augalinio aliejaus, petražolių lapeliai, druska.
Nuskustos bulvės supjaustomos dideliais kubeliais ir pakepinamos su svogūnais. Sumaišoma su kubeliais supjaustytu aguročiu, užpilama truputį vandens (kad beveik apsemtų), pasūdoma ir troškinama, kol suminkštėja. Patiekiama apibarsčius petražolių lapeliais.
Kimštas kopūstas
500 g kopūsto, 500 g jautienos, po 100 g salierų bei pastarnokų šaknų, truputis druskos ir petražolių lapelių.
Nuplautas kopūstas išverdamas. Jautiena taip pat išverdama ir sumalama mėsmale drauge su salierais bei pastarnokais, masė pasūdoma, suberiami susmulkinti petražolių lapeliai, išmaišoma ir išdėstoma tarp kopūsto lapų, nepažeidžiant gūžės. Tuomet kopūstas apvyniojamas švaria marle ir truputį pavirinamas.
Prieš patiekiant, jis supjaustomas į keletą dalių.
Varškės “jogurtas”
250 g neriebios homogenizuotos varškės, 250 g augalinio aliejaus, truputis druskos, 1 arbatinis šaukštelis cukraus.
Varškė pasūdoma ir sutrinama mediniu šaukštu, pamažu lašinant augalinį aliejų. Kai susidaro vienalytė masė, suberiamas cukrus ir truputį pamaišoma. Gautu “jogurtu” paskaninamos vaisių arba daržovių salotos.
