Kaip grūdinti organizmą, deja, susidomime vėlyvą darganotą rudenį arba speiguotą žiemą, kai pradedame sirgti peršalimo ligomis.
Tačiau net ir labai baimindamiesi siaučiančio gripo, nesiryžtame pasinaudoti gydytojų rekomendacijomis, nes, švilpaujant žiemos vėjams, vien pagalvojus apie šaltą dušą, pašiurpsta kūnas. O kodėl nepabandžius grūdintis vasarą?
Braidant po rasą
Vienas labai užsigrūdinęs žmogus, kuris niekada neserga gripu ir peršalimo ligomis, prasitarė, kad užsigrūdino... ne savo noru. Mat buvo priverstas gyventi sodo namelyje, kur nebuvo jokių patogumų. Net vandens tekdavo atsinešti iš tolokai esančio šulinio. Kai atsikėlęs panorėdavo nusiprausti, basomis per rasą patraukdavo upelio link.
“Lekiu per žalią pievą rytmetį basa...” - kitados dažnai dainuodavo populiari dainininkė. Apie šį nuostabų jausmą, pripildantį sielą tyro džiugesio, rašomos eilės ir kuriamos dainos. O mes pasidomėkime, ką apie jį sako medikai. Kodėl mūsų imunitetui tokia naudinga ši valiūkiška pramoga, taip primenanti basakoję vaikystę? Gal atmosferos drėgmė, nusėdanti ant žolės smulkučiais vandens lašeliais, yra stebuklingas vaistas? Pasirodo, vaikščiojimą po ryto rasą, kaip ir braidymą vandenyje, galima pavadinti klasikine vandens procedūra, panašia į kontrastinį dušą, puikiai sustiprinantį organizmo apsaugines jėgas. Reguliariai bėgiojant po ryto rasą, labai suaktyvėja odos receptorių veikla. Kai nervų sistemą pasiekia išorinių dirgiklių siunčiami signalai, ji perduoda sujaudinimą į “valdymo centrą” - hipotalamusą, esantį galvos smegenyse, o šis suaktyvina hormonų sekreciją ir stimuliuoja imuninę sistemą. Bet epizodiniai pabraidymai po rasą organizmui ne itin naudingi - norint sustiprinti jo atsparumą, reikia braidžioti mažiausiai 3 savaites. Bėgioti ar vaikščioti po rasą galima tik tol, kol neatšąla kojos. Žengiant kiekvieną žingsnį reikia aukštai pakelti koją (kaip gervė). Galima braidyti ir po negilų upelį, o namie - po vonią (įmetus į ją kilimėlį, kad nepaslystų kojos) ar net dubenį. Svarbu, kad vandens temperatūra būtų 12-18 laipsnių. Ir braidant vonioje su kiekvienu žingsniu būtina kojas visiškai ištraukti iš vandens. Kai tik šaltas vanduo pasidaro nemalonus, reikia sausai nušluostyti ir patrinti kojas šiurkščiu rankšluosčiu, o po to jas apmauti kojinaitėmis ir truputį pavaikščioti ar pabėgioti. Šios nesudėtingos procedūros gydomąjį efektą labai padidina po kojomis besimėtantys mažyčiai akmenukai. O norint jį padidinti namų sąlygomis, pabraidžius vonioje, reikia užsimauti kojines ir pavaikščioti groblėtu paviršiumi.
Norint užsigrūdinti, galima po rasą vaikštinėti ne tik rytais, bet ir vakarais. Tokia maloni procedūra labai naudinga ir nemigos ar varikozinio venų išsiplėtimo kamuojamiems žmonėms. Ji mažina kojų prakaitavimą. Bet sergant šlapimo pūslės ligomis, šlapimtakių infekcija, hipertonija, išiju, trombozėmis, jos reikia atsisakyti.
Braidymu po rasą domisi įvairių šalių medikai. O vokiečiai netgi atliko specialius tyrimus, kurie parodė, kad reguliariai braidant po rasą, organizmas užsigrūdina per 3 mėnesius.
Tad paskubėkite. Jeigu jau šiandien pradėsite braidyti po rasą, rudenį jums nebereikės bijoti peršalimo ligų.
Poilsiaujant prie jūros
Kai kitados turtingi žmonės vykdavo prie jūros, tikėdamiesi išblaškyti niūrią nuotaiką ir slogutį, jie net neįtardavo, kad užsiiminėja imunomoduliacija. Mat organizmą grūdina ne vien šaltas vanduo, bet ir klimato pakeitimas. Tai - natūralus stimuliatorius, sustiprinantis organizmo atsparumą įvairioms negalioms ir išgyvenimams.
Saulės spinduliai ir oro procedūros labai palankiai veikia nervų sistemą. Ji savo ruožtu pasiunčia signalus į smegenis, priversdama endokrininę sistemą gaminti specialias medžiagas - mediatorius, kurie puikiai sąveikauja su imuninės sistemos hormonais. Tokia treniruotė organizmui labai naudinga - jis išmoksta greičiau prisitaikyti prie aplinkos. Saulės spinduliai stiprina imuninę sistemą, gerina kraujotaką, skatina ląsteles gaminti vitaminą D, kuris labai reikalingas dantims ir kaulams. Tačiau reikia pasakyti, kad organizmui naudingas tik trumpalaikis ultravioletinių spindulių poveikis. Ilgai trunkančios saulės vonios, atvirkščiai, nualina imuninę sistemą, todėl netrukus žmogų apninka visokios ligos. Prie saulės spindulių reikia pratintis pamažu, ypač turintiems šviesią, jautrią odą. O vidurdienį visiškai negalima kaitintis saulėje, nes karšti jos spinduliai gali nudeginti odą. Tiems, kurie dievina “šokoladinį” odos atspalvį ir atkakliai deginasi saulėje, neretai vėliau išsivysto odos vėžys.
Pasak specialistų, geriausia imunitetą stiprinti prie Baltijos jūros (kur vėjuotas, drėgnas ir druskos pripildytas oras) arba kalnuose (kur sausas oras ir sumažėjęs deguonies kiekis). Žodžiu, kuo atšiauresnis klimatas, tuo stipresnis imunomoduliacinis poveikis. Tokia dirginanti terapija nenaudinga tik senyvo amžiaus žmonėms, mažiems vaikams - jiems geriau nekaitalioti klimato. O visi kiti, kurie turi pakankamai pinigų ir laiko, gali leisti sau pasigrūdinti prie jūros ar kalnuose, beje, mažiausiai 3 savaites. Klimato terapija ypač naudinga vasarą. Žiemą važiuoti į šiltus kraštus netgi nenaudinga: kartais toks stiprus kontrastas dar labiau susilpnina imuninę sistemą.
Pakitusi aplinka, daugybė įspūdžių, naujos pažintys, poilsis sustiprina organizmo atsparumą stresams ir ligoms.
Ilsėdamasis žmogus gali sau leisti tai, ko paprastai jam tenka atsisakyti. Psichologai pataria iš anksto suplanuoti būsimus malonumus ir nešykštėti jiems pinigų. Pasak jų, labai naudinga nors truputį palepinti save, nes imunitetą stiprina ne tik oras, vanduo ir saulė, bet ir malonus pasisėdėjimas jaukiame restorane, svaigus pasivažinėjimas lunaparke, suvenyrų pirkimas, laisvės bei laimės pojūtis.
