Tam tikromis sąlygomis (ilgesnį laiką veikiant šalčiui, pučiant vėjui, padidėjus drėgmei, avint ankšta ir šlapia avalyne, esant girtam, kraujuojant ir pan.) nušąlama net 3-7°C temperatūroje.
Pagal pažeidimo gylį skiriami keturi nušalimo laipsniai.
Nušalimo laipsnį galima nustatyti tik atšildžius nukentėjusįjį; kartais tik po kelių dienų.
I laipsnis - pažeidžiamas paviršinis odos sluoksnis, oda pabąla.
II laipsnis - nušalusioje vietoje atsiranda įvairaus dydžio skaidraus ar balto skysčio prisipildžiusių pūslių.
III laipsnis - susidaro tamsiai raudono ir rudo skysčio prisipildžiusių pūslių, pažeisti gilesni odos sluoksniai.
IV laipsnis - susidaro juodo skysčio prisipildžiusių pūslių, pažeisti paodis, raumenys, sausgyslės, net kaulai.
Bendrasis kūno sušalimas - tai kūno temperatūros sumažėjimas (mažesnis kaip +35°C) ilgai veikiant šaldantiems aplinkos veiksniams (šalčiui, vėjui, vandeniui).
Žmogui ilgai būnant šaltoje aplinkoje, organizmas nesugeba palaikyti reikiamos temperatūros. Šaldamas žmogus tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Jo širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau +30°C, žmogus miršta.
- Svarbiausia - šiltai vilkėti. Avalynė, kaip ir drabužiai, turėtų būti laisvoki - “puse numerio” per dideli. Senas, bet geras patarimas: jei nėra tinkamesnių priemonių, kojas galima apsivynioti laikraščiais ir apmauti polietileniniais maišeliais, o po to apsiauti batus. Tokie “autkojai” gerai sulaiko šilumą.
- Geriau nusiimti žiedą, laikrodį su metaline apyranke - atšildomos nušalusios rankos tinsta, ir papuošalus sunku numauti.
- Ruošiantis eiti į šaltį, reikia vengti alkoholio. Šaltyje alkoholis ne sulaiko, bet atvirkščiai - verčia organizmą išspinduliuoti šilumą. Nepatartina ir rūkyti, nes nikotinas sutrikdo kraujo apytaką, o tai gresia greitesniu galūnių nušalimu.
- Veidą ir rankas reikia pasitepti riebiu kremu. Pajutus, kad veidas šąla - daryti grimasas, tai yra mankštinti veido raumenis.
- Jeigu tenka ko nors laukti, šaltyje negalima stovėti ar sėdėti ramiai: reikia kuo daugiau judėti, šokinėti.
- Jei nušalo tik rankos ir kojos, jas reikia įmerkti į kambario temperatūros vandenį ir pamažu pilti šiltesnio vandens. Iš karto merkti į karštą vandenį negalima.
- Jei atšalo visas kūnas, sušalusįjį galima paguldyti į kambario temperatūros vonią ir pamažu leisti šiltesnio vandens (vandens temperatūrą nuo +20°C iki +37°C sukeliama per 10-30 min.). Jeigu vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė keičiama kas 2-3 min.).
- Po vonios (sušildžius) pažeistą kūno dalį reikia nusausinti, steriliai aprišti ir šiltai užkloti.
- Jos negalima tepti riebalais ir tepalais.
- Negalima pažeistos odos trinti sniegu, kadangi sniego kristalai gali subraižyti ir užkrėsti odą.
- Kai nušalimas nedidelis, t.y. nušalę nedideli kūno ploteliai (nosis, ausys), šildyti galima rankomis.
- Nerekomenduotina trinti ir masažuoti, kai yra smarkus nušalimas, nes galima sužeisti kraujagysles: dėl to padidėja jų trombozės ir gilesnių audinių pažeidimo pavojus.
- Sušalusiajam reikia duoti gerti karštos arbatos ar kavos. Kofeinas ypač gerai praplečia kraujagysles, todėl organizmas greičiau sušyla.
-Sušalusiajam būtina persirengti šiltais ir sausais drabužiais, šiltai apsikloti.
- Jei šildant atsiranda pūslių, toliau nešildykite, skubiai vežkite nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.
- Svarbiausia nedelsti ir laiku kreiptis į gydytoją.
