Parduotuvių lentynos lūžta nuo antibakterinių valiklių, bet ar jie tikrai padeda?
Patariame, kaip susiformuoti gerus asmeninės higienos įgūdžius.
1. RANKOS. JAV 94 procentai apklaustųjų teigė, kad pasinaudoję viešuoju tualetu jie plovė rankas, tačiau iš tiesų jas plovė tik 68 procentai žmonių, nors tualete ir buvo lentelė su užrašu: “Dabar nusiplaukite rankas”.
Dėl netinkamo rankų plovimo užkrečiamosios ligos plinta ligoninėse bei plačiojoje visuomenėje. Nešvarios rankos gali sukelti su maistu susijusių ligų protrūkius.
2. TELEFONAS. Ant telefono ragelio gali būti per 2 tūkstančius skirtingų bakterijų. Tačiau jei sloguojantis žmogus kalbėjo telefonu, o jūs burna palietėte telefono ragelį, taip pat jei ranką, kuria lietėte ragelį, pridėjote prie burnos ar akių, galite užsikrėsti.
3. DANTŲ ŠEPETUKAS. Niekada nepasiduokite pagundai pasiskolinti draugo ar giminaičio dantų šepetuką, nepriklausomai nuo to, kokie artimi jūs esate. Burnoje pilna bakterijų ir virusų, galinčių gyvuoti ir ant dantų šepetėlio. Vienas iš tokių virusų yra “herpes simplex”, sukeliantis burnos pūslelinę. Šis virusas net ir ant sauso dantų šepetėlio gali gyvuoti iki dviejų dienų. Dantų šepetėlį reikėtų keisti kas tris mėnesius, o žmonėms, sergantiems dantenų uždegimais - dar dažniau. Dantų šepetėlio skalavimas ir džiovinimas sumažina užsikrėtimo tikimybę.
4. VISUOMENINIAI DUŠAI. Šiltos ir drėgnos dušų patalpos sporto salėse ir baseinuose - idealios sąlygos daugintis kojų grybeliui, sukeliančiam niežtinčius pleiskanotus išbėrimus ant pado, pėdų šonų bei tarpupirščiuose. Sunkesniais atvejais pėdos gali sutrūkinėti, ir oda bus neapsaugota nuo bakterinės infekcijos. Todėl visuomet avėkite gumines šlepetes visuomeniniuose dušuose ir neskolinkite rankšluosčių.
5. RAŠIKLIS. Jei manote, kad jis skirtas tik rašymui, apsirinkate. Yra dar keturi paplitę plunksnakočio naudojimo būdai: pakramtyti, pėdai pakasyti, arbatai pamaišyti ir atkimšti kriauklę. Vadinasi, prieš dedant plunksnakotį į burną, reikia gerai pagalvoti. Ir niekuomet nesiskolinkite gydytojo plunksnakočio: Zalcburgo (Austrija) universiteto mokslininkai ant gydytojų plunksnakočių aptiko įvairių bakterijų, kurios gali sukelti šlapimo takų uždegimus, odos ir kitas ligas. Bakterijos nuo ligonių patenka ant gydytojų rankų, o nuo jų - ant rašiklių.
6. KLOZETAS. Tikriausiai nė vienas nesinaudos klozetu, jei jo dangtis bus šlapias ir nešvarus, ir prieš sėsdamas nusivalys jį tualetiniu popieriumi. Dauguma virškinimo trakto ligas sukeliančių bakterijų į burną patenka per išmatas. Taigi jei prisiliečiate prie klozeto, o po to nenusiplovę rankų valgote sumuštinį, bakterijos nuo klozeto gali patekti į burną.
Kiti infekcijų šaltiniai - vandens nuleidimo rankenėlės, vandens čiaupai ir kabinų durų rankenos. Visada pasinaudoję tualetu plaukite rankas, o viešuosiuose tualetuose, jei įmanoma, nusišluostykite jas popieriniu rankšluosčiu.
7. PJAUSTYMO LENTELĖ. Ruošiant maistą, visos jame esančios bakterijos gali patekti ir ant pjaustymo lentelės. Čia gali likti “salmonella”, kurių būna žalioje mėsoje, paukštienoje, kiaušiniuose, neplautose daržovėse ir pieno produktuose; “listeria”, kurių būna žalioje mėsoje, paruoštuose naudojimui mėsos patiekaluose, pieno produktuose, ypač nepasterizuoto pieno sūriuose; taip pat “campylobacter” bakterijos, kurių būna žalioje mėsoje ir paukštienoje. Užsikrėsti nuo žalių produktų galima ir per pagamintą maistą, pavyzdžiui, jei ant pjaustymo lentelės ruošėte žalią viščiuką, o po to ten pat pjaustėte ir salotas, jas užkrėtėte viščiuko bakterijomis. Todėl indus, darbinius paviršius ir peilius patariama plauti karštu vandeniu su plovikliais. Žaliai mėsai ir paruoštam maistui bei daržovėms naudokite skirtingus peilius ir pjaustymo lenteles arba peilį ir lentelę gerai nuplaukite karštu, muilinu vandeniu. Be abejo, nusiplaukite ir rankas.
8. BUČINYS. Dauguma mūsų stengiasi nesibučiuoti su žmogumi, kuris akivaizdžiai yra užsikrėtęs virusine liga. Tačiau dauguma ligų yra labiausiai užkrečiamos prieš pasirodant jų simptomams. Imunologai sako, kad užsikrečiama ne nuryjant užkrėstas seiles (taip gali atsitikti bučiuojantis), bet joms patekus į gerklės viršų ir nosies ertmes.
Yra tam tikrų ligų, kurios susijusios su bučiniais - “herpes simplex” (lūpų pūslelinė) JAV vadinama “bučinių liga”. Nereikėtų bučiuotis su žmogumi, sergančiu lūpų pūsleline, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad ir jūs ja užsikrėsite, ypač jei anksčiau šia liga niekada nesirgote. Liaukų karštinė, kurią sukelia Epšteino-Baro virusas, perduodama per seiles, tačiau tai liga, kuria dažniausiai serga vaikai ir paaugliai. Rūpindamiesi mylimu žmogumi, kuris serga infekcine liga, turite rasti aukso vidurį tarp protingo atsargumo ir rodomos meilės.
9. LĖKTUVAS. Uždara lėktuvo erdvė, perdirbtas ir sausas oras (išdžiūvusi nosies gleivinė sudaro geresnę terpę mikrobams) - tai ideali aplinka užsikrėsti gripu ar kataru.
Čia nedaug ką jūs galite pakeisti, bet vis dėlto - rūpinkitės savo sveikata, kelias dienas prieš skrydį ir po jo vartokite imuninę sistemą stiprinančius preparatus, pavyzdžiui, purpurinę ežiuolę.
10. ČIUŽINYS. Čiužiniai pavojingi sveikatai tuo, kad juose gali gyventi dulkių erkutės, sukeliančios alerginį rinitą ir astmą. Dulkių erkutės maitinasi žmogaus oda, kurios per metus nusilupa keli kilogramai (daugiausia lovoje). Be to, miegodami per metus mes netenkame apie 180 litrų vandens, o tai sudaro palankias sąlygas erkutėms daugintis. Problemą sudaro ne pačios erkutės, bet jų išmatos. Todėl reikia kasdien gerai vėdinti miegamuosius, kas savaitę dulkių siurbliu valyti čiužinius ir pagalves. Žmonės, sergantys astma ir alerginiu rinitu, turėtų įsigyti dulkių erkutes naikinančių aerozolių ir specialią patalynę.
AR ŽINOTE?
- Iš vienos E.coli bakterijos, jei būtų pakankamai maisto, per tris dienas prisidaugintų tiek bakterijų, kad jų bendra masė pranoktų viso Žemės rutulio masę.
- Kas šeštas žmogus klaidingai galvoja, kad antibakterines pjaustymo lenteles reikia valyti rečiau.
- Higienos manija ir vengimas liestis prie daiktų gali sukelti alergijas ir astmą dėl to, kad imuninė sistema neturi galimybės sukurti apsaugą. Didesnėse šeimose, kur ligos plinta ratu, vaikai šienlige suserga rečiau.
- Vieną kartą nusičiaudėjus, į aplinką paskleidžiama daugiau kaip milijonas slogos bakterijų.
- Japonijoje yra antibakterinės čekių knygelės, o greitai japonai turės automobilius su antibakteriniais vairais.
- Tyrimais nustatyta, kad moderniame name be atvirų dūmtraukių, su dvigubais langų stiklais ir apsauga nuo skersvėjų, jei langai laikomi uždaryti, per parą pasikeičia tik pusė oro. Prieš šimtą metų name oras pasikeisdavo maždaug keturis kartus per valandą.
- Nauji tyrimai parodė, kad net kas trečias viščiukas gali būti užkrėstas “campylobacter” bakterijomis, dažniausiai sukeliančiomis apsinuodijimus maistu.
- Lytiniu keliu plintančiomis ligomis neužsikrečiama per klozetą, jei ant jo atsisėdama.
