- Kai organizme stinga skysčių, sutrinka virškinimo, maisto įsisavinimo ir kraujodaros procesai. Vandens trūkumas sąlygoja kūno temperatūros svyravimus. Vanduo būtinas ląstelėse vykstančioms biocheminėms reakcijoms, sąnarių skysčio gamybai, kenksmingų medžiagų pasišalinimui iš organizmo per inkstus, plaučius, žarnyną. Žmogui šlapinantis, prakaituojant ir kvėpuojant, iš organizmo pasišalina iki 2 l vandens.
- Ypač svarbu, kad pakankamai skysčių išgertų moterys, kurių fiziologija reikalauja nuolat plauti šlapimo išsiskyrimo sistemą, kad neišsivystytų šlapimo pūslės uždegimas.
- Mažėjant skysčių kiekiui organizme, sausėja oda ir silpnėja raumenys. Jų trūkumas pasireiškia vangumu, dėmesingumo sumažėjimu, išsiblaškymu, vidurių užkietėjimu.
- JAV dietologai mano, kad vandens trūkumas gali sukelti galvos skausmą, nuovargį, išsiblaškymą. Matyt, todėl, kad 75 proc. smegenų masės sudaro skysčiai. O štai kaulų audinyje skysčiams tenka tik 20 proc. Dehidratacija pirmiausia pažeidžia smegenų veiklą. JAV mokslininkai rekomenduoja kiekvieną rytą išgerti stiklinę vandens, niekada nevalgyti sauso maisto ir būtinai užgerti sūrius patiekalus. Jeigu nors truputėlį norite gerti, visuomet atsigerkite.
- Kai organizmas praranda 2 proc. savo masei tenkamų skysčių (maždaug 1-1,5 l), žmogus jaučia troškulį, kai praranda 6-8 proc., pasireiškia sąmonės aptemimas, o kai praranda 10 proc., žmogus regi haliucinacijas, sutrinka jo rijimo procesas. 10-20 proc. skysčių praradimas pavojingas gyvybei. Negerdamas skysčių, žmogus gali gyventi tik keletą parų.
Mokslininkai nustatė, kad žmonės per dieną išgeria maždaug 1,5-2 l skysčių. Sunku apskaičiuoti, kiek skysčių organizmas gauna su vaisiais, daržovėmis, sviestu ir kitais produktais, bet manoma, kad ne mažiau negu 0,5 l. Pvz., duonoje yra 36 proc. skysčių, o bulvėse - net 80 proc.
Kartais mes išgeriame daugiau negu 2 l: karštą dieną, kaitindamiesi pirtyje, dirbdami sunkų fizinį darbą, sportuodami. Tai visiškai normalu. Kamuojant vasaros kaitrai arba dirbant karštame ceche naudingiau gerti pasūdytą vandenį arba vitaminingus gėrimus, pavyzdžiui, erškėtuogių antpilą ar žolių arbatą.
Sergant reikia gerti kuo daugiau, nes vanduo padeda pasišalinti toksinams. Visus vaistus reikia užgerti stikline vandens.
Vieni specialistai teigia, kad naudingiau gerti prieš valgį, kiti pataria vadovautis protėvių tradicijomis ir gerti po kiekvieno valgymo, o štai JAV mokslininkai rekomenduoja visą dieną dažnai gerti po 2-3 gurkšnius. Tačiau kai kiti mokslininkai atliko specialius tyrimus, paaiškėjo, kad žmonės, visą dieną kas 30 min. gėrę po keletą gurkšnių vandens, jautėsi taip pat, kaip ir tie, kurie įprastu laiku gėrė kavą, sultis ir kitus gėrimus. Vadinasi, neverta svarstyti, verčiau gerti tada, kada norisi.
Medikai pataria gerti tiek skysčių, kad šlapimas nebūtų pernelyg koncentruotas, antraip organizme gali pradėti formuotis akmenys. Sveikam žmogui per dieną užtenka išgerti 1,5-2 l vandens. Išsivysčius inkstų nepakankamumui, reikia gerti daugiau, kad su dideliu nekoncentruoto šlapimo kiekiu lengviau pasišalintų šlakai. Beje, pastebėta, kad karštųjų šalių gyventojai dažniau serga inkstų akmenlige negu žmonės, gyvenantys šalto klimato šalyse. Todėl vasarą, kai daugiau prakaituojate, gerkite daugiau skysčių. Nesibaiminkite, kad išgersite per daug. Paprastai mes neišgeriame tiek, kiek rekomenduojama. O jeigu išgeriame, organizmas perteklių lengvai pašalina.
Kai kurie žmonės mano, kad naudingiau gerti mineralinį vandenį dėl jame esančių naudingų mikroelementų. Bet reikia pasakyti, kad tų pačių mineralų yra ir maiste, ypač vaisiuose. Beje, gerokai daugiau. O mineralinis vanduo labiau tinka gydymui. Žinoma, viena kita stiklinė nepakenks. Bet gausiai geriant mineralinį vandenį gali pakisti šlapimo rūgštingumas ir dėl to išsivystyti kai kurios urologinės ligos.
Kitas puvimo produktas - patulinas dažniausiai gaminasi nekondiciniuose vaisiuose bei uogose. Jis ypač pavojingas mažiems vaikams ir nėščioms moterims, nes sukelia mutageninių (pakeičiančių genetinę informaciją) bei teratogeninių (sutrikdančių vaisiaus vystymąsi) pokyčių ir žaloja organizmo ląsteles. Porciją patulino žmogus gali gauti visiškai atsitiktinai, pavyzdžiui, valgydamas uogienę ar gerdamas sultis, kompotą iš nekokybiškos žaliavos.
Toksinai, skirtingai nei bakterijos, visiškai nebijo terminio apdorojimo ir kaitinami nepraranda savo kenksmingų savybių. Norint to išvengti, reikia pirkti tik solidžių, “patikimų” firmų pagamintus konservus arba gaminti juos patiems iš pačių geriausių vaisių bei daržovių. Tiesa, ne kiekvienas pelėsis ir puvinys gamina mikotoksinus, bet neatlikus laboratorinių tyrimų, neįmanoma nustatyti, ar produktas nėra toksiškas ir pavojingas sveikatai. Svarbu nepirkti įtartinai pigių, apgedusių produktų. Neverta taupyti savo sveikatos kaina, nes jos gali nesugrąžinti net patys brangiausi vaistai.
