Ledas - tai sušalęs vanduo. Kietas, šaltas, slidus, nemalonus liesti... Tačiau sumani žmonija sugeba išpešti sau naudos net iš ledo ir šalčio. Tiesa, kartais juos pervertina, kartais deramai neįvertina, o kartais net prasimano apie juos nesamų, neįmanomų dalykų ir be reikalo džiūgauja arba būgštauja. Laimei, visuomet galima pasidomėti specialistų nuomone.
„Tirpstantys Grenlandijos ledai sušaldys europiečius..."
Be reikalo nerimaujama. Fizikos bei matematikos mokslų sričių specialistų teigimu, dėl globalinio atšilimo tirpstantys ledai Grenlandijoje bei Šiaurės vandenyne ir dėl to gėlėjantis vanduo ne sušaldys, o tik atvėsins Europą. Pavyzdžiui, manoma, kad maždaug po 30-ies metų Anglijoje bus vidutiniškai 4°C šalčiau nei dabar. Galbūt žiemą oro temperatūra nukris iki -30°C. Tik Haris Braidenas - specialistas iš Sautchemptono (Didžioji Britanija) Nacionalinio okeanografijos centro linkęs padėtį vertinti kiek pesimistiškiau: jo manymu, po 30-ies metų ne tik Anglijoje, bet ir visoje Europoje oras bus 6 laipsniais šaltesnis.
„Gerkime tirpsmo vandenį - jis daug švaresnis!"
Tai - tiesa. Pasak chemikų, ledas, besiformuojantis užšalimo pradžioje, išstumia priemaišų molekules į dar nesušalusią sritį. Kadangi pirmiausiai užšąla vandens pakraščiai, tai ištirpusios priemaišos susikoncentruoja jo centre. Nupylus nespėjusį sušalti vandenį ir ištirpinus jau sušalusį, gaunamas vadinamasis tirpsmo vanduo, kuris laikomas maždaug 30 proc. švaresniu už paprastą vandentiekio vandenį.
„Ledo kompresai jaunina..."
Ledo kompresai masažuoja ir tonizuoja odą, stiprindami jos kraujagysles ir gerindami kraujotaką. Jie naudingi bet kokio tipo odai ir bet kokiame amžiuje. Jie ypač rekomenduotini esant eritrokuperiozei (išsiplėtus odos paviršinėms kraujagyslėms). Reguliariai dedant ledo kompresus, oda pasidaro gražesnė, gaivesnė, todėl veidas gali atrodyti jaunesnis.
„Pašalinus glandas, galima iki soties prisivalgyti ledų!"
Po glandų pašalinimo operacijos rekomenduojama valgyti ledų, siekiant sumažinti gerklų tinimą. Beje, tinka ne tik ledai, bet ir šaltas vanduo. O ledų galima valgyti kiek panorėjus ir nepašalinus glandų, jeigu neskauda gerklės, nekamuoja lėtinis tonzilitas.
„Sausas ledas - puikus vaistas nuo karpų"
Vadinamasis sausas ledas, iš tikrųjų yra ne ledas, o kietas anglies dioksidas, kurio temperatūra -78°C. Įprasta manyti, kad būtent jo šaltis sunaikina karpas. Bet apsirinkama. Specialistų teigimu, karpos šalinamos skystuoju azotu. Tai vadinama krioterapija. Ši procedūra atliekama tik gydymo įstaigoje. Savarankiškai šalinti karpas nepatartina, nes galima sukelti uždegimą ir užkrėsti audinius žmogaus papilomos virusu. Dėl to karpų tik padaugėtų.
„Nečiulpk varveklio - susirgsi!"
Susirgti galima ne tik pačiulpus varveklį, bet ir išgėrus šalto vandens, suvalgius sniego ir netgi vanilinių ar grietininių ledų. Bet galima ir nesusirgti, jeigu gerklė nejautri, organizmas užgrūdintas, sniegas arba varveklis švarus, o ledai kokybiški. Žinoma, varveklis, nulaužtas nuo mieste stovinčio namo stogo, sveikatai pavojingas, nes jame gali būti ne tik pavojingų mikrobų, sunkiųjų metalų ir kitokių kenksmingų medžiagų.
„Sušaldyti maisto produktai yra visiškai beverčiai"
Austrijos vartotojų draugijos tyrėjai, specialiai palyginę sušaldytų ir žiemą atgabentų iš Italijos, Turkijos, Ispanijos, Izraelio šviežių daržovių maistinę vertę, įsitikino, kad vitaminų sušaldytose daržovėse buvo daugiau, negu ilgai gabentose šviežiose. Apskritai paaiškėjo, kad sušaldžius daržoves sustabdomas vitaminų irimas jose. Atšildyti produktai stokoja tik vitamino C, o pavyzdžiui, B1, B2 vitaminų juose tiek pat, kiek būta prieš sušaldymą. Žodžiu, šaltis jiems nekenkia. Pakartotinai šaldyti produktų nerekomenduotina dėl galimo jų užkrėtimo patogeniniais mikrobais.
„Jeigu būtų įmanoma užsišaldyti, gyventume amžinai..."
Jeigu būtų įmanoma akimirksniu užšaldyti žmogų, pavyzdžiui, sergantį neišgydoma liga, galbūt ir pavyktų pratęsti jo gyvenimą akimirksniu atšildžius tuomet, kai bus išrasti vaistai nuo jo ligos. Beje, tai nėra fantazijos - mokslininkai tyrinėja įvairius gyvų organizmų užšaldymo ir atšildymo (reanimacijos) būdus. Toji mokslo sritis vadinama krionika. Tačiau kol kas dar niekam nepavyko sugalvoti, kaip akimirksniu sušaldyti, o po to atšildyti visas stambaus šiltakraujo organizmo ląsteles.