Ši arbata pas mus atkeliauja iš Pietų Afrikos aukštikalnių, kur karaliauja švarus oras, o žemė neužteršta jokiais teršalais.
Kaip ir kiti tokiomis sąlygomis užauginti augalai, taip ir raudonoji arbata, pasižymi daugeliu teigiamų savybių. Kodėl raudonoji arbata? Todėl, kad jos sunokimo metu lapai įgauna raudonai rudą atspalvį.
Ši arbata populiarėja vis labiau, ir tai nenuostabu. Pietų Afrikos ir Japonijos mokslininkai, ištyrę šį augalą, aptiko daugybę jame esančių naudingų medžiagų.
Pasirodė, kad arbata padeda nuo nemigos, nervinės įtampos, lengvos depresijos, skrandžio spazmų, vidurių užkietėjimo bei alergijos simptomų (netgi tų, kuriuos sukelia šienligė ir astma).
Ji taip pat gali sumažinti odos jaudrumą, niežėjimą ir gali pasitarnauti sergantiesiems egzema ir spuogais.
Štai keletas naudingųjų arbatos savybių:
- Raudonojoje arbatoje yra geležies, kalio, vario, cinko, magnio, fluoridų (atkreipiame dėmesį: fluoras natūraliuose junginiuose nėra nuodingas), mangano ir natrio.
- Antispazminės raudonosios arbatos savybės sumažina virškinimo sutrikimus ir suaugusiesiems, ir vaikams (kolika).
- Kaip tikras adaptogenas (adaptogenai padeda organizmui pakelti stresą), ši arbata suteikia žvalumo, pagerina miegą.
- Arbatoje yra alfa hidroksido, pasižyminčio odą gydančiomis savybėmis.
- Raudonosios arbatos sudėtyje yra antimutageninių komponentų, kurie, kaip manoma, stabdo chromosomų irimą.
Ko šioje arbatoje nėra, palyginus su tradicinėmis arbatžolių arbatomis?
Nėra kofeino ir labai mažas kiekis taninų.
Ką žmogaus organizmui reiškia kofeinas ir taninai? Kofeinas, gautas su rytmetine kava, organizmą visą dieną išlaiko tam tikrame strese, dėl kurio pakyla kraujo spaudimas ir paspartėja širdies plakimas.
Moterys, geriančios kavą dideliais kiekiais, patiria trumpesnį menstruacinį ciklą, lyginant su tomis, kurios kavos geria mažai arba išvis negeria. Vietoj įprastinių 28 dienų jų menstruacijų ciklas trunka 24 dienas ar dar mažiau.
Daug kavos vartojančios nėščiosios dažnai pagimdo prieš laiką, o jų kūdikiai gimsta mažesnio svorio nei įprastai.
Dabar pakalbėsime apie arbatžolių arbatą.
Šios arbatos mėgėjų kraujyje geležies sumažėja apie trečdalį. To kaltininkas - taninas.
Taninai, arba tano rūgštys, yra aktyvieji juodosios arbatos komponentai. Dėl jų vartojimo gali sumažėti apetitas, augimo greitis, maisto pasisavinimas bei baltymų virškinamumas.
Maistas, turintis daug taninų, yra laikomas nedidelės vertės.
Buvo atlikti tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar raudonoji arbata mažina organizmo sugebėjimą pasisavinti geležį, kaip tai daro paprasta arbatžolių arbata, ar ne.
Paaiškėjo, jog ji beveik nepakeičia geležies absorbcijos masto. Nedidelis kiekis tanino, esantis raudonojoje arbatoje, suteikia jai švelnesnį skonį: arbatžolių arbatos, kuriose yra nemažai taninų, yra šiek tiek kartokos.
Raudonojoje arbatoje gausu antioksidantų. Gyvename vis labiau užterštoje aplinkoje, todėl natūralių antioksidantų (vitaminų C, E, bioflavonoidų, karotino) gauname vis mažiau ir mažiau.
Ne tik dėl padidėjusio oksidavimosi masto, tačiau ir dėl didėjančio antioksidantų trūkumo, mūsų organizmai patiria vis didesnį įvairiausių ligų antpuolį - nuo vėžio ir virusinių infekcijų iki medžiagų apykaitos sutrikimų. Ir neigiamas toksinų poveikis, ir antioksidantų trūkumas yra svarbiausieji veiksniai, lemiantys mūsų ląstelių atsinaujinimo procesų sutrikimą bei vidinių saugiklių “užstrigimą”.
Daugelis tyrimų parodė, kad raudonoji arbata pasižymi labai efektyviais natūraliais antioksidantais. Ji taip pat mažina senėjimo procesą, nes mažina šalutinių oksidacijos, vykstančios smegenyse senėjimo metu, produktų poveikį.
Tyrimų su gyvūnais metu aptikta, kad raudonoji arbata mažina rentgeno spindulių daromą kancerogeninį poveikį.
Žalioji arbata, beje, tuo nepasižymi.
Tarp gausaus antioksidantų skaičiaus raudonojoje arbatoje yra daug flavonoidų. Svarbiausias iš jų - aspalatinas - aptinkamas tik šioje arbatoje.
Arbatžolės, turinčios flavonoidų, tradiciškai naudojamos mėšlungiui, įvairiausioms odos ligoms bei medžiagų apykaitos sutrikimams gydyti.
Flavonoidai taip pat pasižymi antialerginėmis, antiuždegiminėmis savybėmis. Tuo paaiškinama, kodėl raudonoji arbata naudojama odos losjonų ir kosmetikos priemonių gamyboje.
Superoksido dismutazė (SOD). SOD yra enzimas (arba fermentas), apsaugantis ląsteles nuo oksidavimosi procesų daromos žalos. Jis “medžioja” laisvuosius radikalus ir juos nukenksmina.
Riebalus apsaugo nuo virtimo kenksmingaisiais lipidais. SOD pasižymi antiuždegiminėmis savybėmis ir yra lengvai virškinamas.
Oligosacharidai. Raudonoji arbata sintetina daug neįprastų oligosacharidų. Šie junginiai yra sudaryti iš nedidelio kiekio paprastesnio cukraus.
O štai Japonijos mokslininkai paskelbė stulbinančią žinią: jų atlikti tyrimai rodo, jog oligosacharidai, esantys šioje arbatoje, pasižymi prieš ŽIV virusus nukreiptu aktyvumu.
